Nors visam pasauliui rėkiame vos ne apie Trečiojo pasaulinio karo pradžią ant mūsų slenksčio, patys strateginių gynybos pokyčių nesiimame. Tai žinutė ne tik ministrui ir kariuomenės vadui, bet ir visai Lietuvos vadovybei: Vyriausybei, Seimui ir Prezidentui (tiesa, pastarajam pateisinti galima prisiminti, kad jis siūlė, nors ir nesėkmingai, gynybos biudžetą padidinti iki 3 proc. BVP). Taip, prasidėjus karui, Lietuva padidino gynybos išlaidas nuo 2,02 iki 2,52 proc. BVP, bet, to paties B. Hodgeso žodžiais tariant, iškaba pasienyje, kad gynybai skiriame 2 proc., Rusijos nesustabdys.
Taip, užsakyta naujos ginkluotės, bet ji bus pristatyta tik po kelerių metų, o karas šalia jau liepsnoja. Vis dėlto svarbiausia, kad karas Ukrainoje nepakeitė Lietuvos gynybos filosofijos, kad mus privalo apginti sąjungininkai. Švedija ir Suomija radikaliai pakeitė savo užsienio ir gynybos politiką, atsisakiusios neutraliteto. Tokių pačių radikalių pokyčių ėmėsi Vokietija (bent žodžiais). Lenkija tapo vos ne didžiausia ginkluotės užsakove ir gynybos išlaidas didina iki 4 proc. BVP ar net daugiau.
Būtent tai, kad, prasidėjus karui, Lietuva nesiėmė radikalių permainų, kad užtikrintų 3-iojo NATO straipsnio įgyvendinimą, nors sąjungininkams linkusi nuolat priekaištauti, tikėtina, ir norėjo pasakyti B. Hodgesas, įvardydamas kelias silpnąsias vietas. Bet ar jis buvo išgirstas Lietuvoje? Ar jo žodžiai pažadino iš „NATO privalo mus apginti“ sapno?
Buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje ir NATO Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės vadas atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas iki šiol buvo mėgstamas Lietuvoje ir net apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Jis ne tik daug prisidėjo prie Lietuvos gynybos stiprinimo, NATO gynybos spragų išryškinimo, bet ir aršiai ragina Vakarus labiau padėti Ukrainai, kritikuoja Vakarų sostines ir lyderius dėl neryžtingo atsako į Rusijos agresiją.
Kai kovo pabaigoje generolas atvyko į Lietuvą dalyvauti konferencijoje „Vilniaus saugumo forumas 2023“, tikėtina, daugelis tikėjosi jo kritikos Vakarams (bent jau Vokietijai) dėl nenoro ar nesugebėjimo stiprinti rytinį flangą ir ditirambų Lietuvai dėl šios principinės pozicijos. Tačiau B. Hodgesui, išklausiusiam tris kalbėtojus, kurie tradiciškai dejavo apie tai, ko Lietuvos gynybai reikia daugiau iš išorės, trūko kantrybė. Jis priminė, kad egzistuoja NATO sutarties 3-iasis straipsnis, kad kiekviena šalis atsakinga už savo gynybą, ir kariškai tiesmukiškai išvardijo vietas, kurios turėtų kelti nerimą dėl Lietuvos gynybos. Tai rezervo bėdos, bendradarbiavimas su kitomis Baltijos šalimis ir atskirai su Lenkija, kuri būtų esminė veikėja, ginant Suvalkų koridorių.
Audrius Bačiulis
Šaltinis: Pozicija.org