Tęsinys. Pradžia – Nr. 10 (719)
1989 m. Dalia Giedrimienė pradėjo dirbti KMI Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos katedroje. Ji buvo atsakinga už penktą kursą, skaitė paskaitas, vizitavo klinikų reanimacijos skyrius, vadovavo rezidentams ir aspirantams. 1991 m. KMI mokslinė taryba jai suteikė docento vardą. 1993 m. gruodžio 23 d. ji buvo pristatyta profesoriaus vardui gauti. Kartu su vyriausia Lietuvos reanimatologe, moksline vadove prof. A. Lukoševičiūte skaitė pranešimus tarptautiniuose intensyviosios terapijos ir kardiologijos simpoziumuose Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje ir kt., vizitavo intensyviosios terapijos skyrius Suomijoje (Helsinkyje ir Tamperėje). 1989 m. rugsėjo 3–8 d. kartu su prof. A. Lukoševičiūte atstovavo Lietuvos medicinai Intensyviosios terapijos ir kritinės medicinos pagalbos kongrese (angl. World Congress on Intensive and Critical Care Medicine), vykusiame Kioto (Kyōto), Japonijoje.
1990 m. gruodžio 5–8 d. profesorė D. Giedrimienė skaitė pranešimus Europos širdies stimuliacijos kongrese (angl. Cardiostimolazione International Symposium Progress in Clinical Pacing) Romoje. Tuo metu Vatikano lietuviškasis radijo skyrius šventė savo veiklos 50-metį. Mokslininkė buvo pakviesta į Lietuvos delegaciją susitikti su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Pokalbio metu buvo prašoma padėti išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę. Profesorė dalyvavo ir specialioje Vatikano radijo laidoje, kurioje papasakojo apie atkurtą Lietuvos valstybę ir jos mediciną. Iš ambasadoriaus Romoje Stasio Lozoraičio ji gavo Nepriklausomos Lietuvos pasą.
Juozapo koledžo žurnalo viršelyje
1990 m. gruodžio 19 d. D. Giedrimienei suteikta aukščiausia Lietuvos gydytojo kardiologo kategorija, o kitais metais – pirma gydytojo anesteziologo reanimatologo kategorija. 1991 m. gegužės 28–31 d. ji skaitė pranešimą tarptautiniame IX Šiaurės Amerikos širdies stimuliacijos ir elektrofiziologijos draugijos (angl. North American Society of Pacing and Electrophysiology; NASPE) simpoziume Vašingtone. Gavusi šios organizacijos narių rekomendacijas, D. Giedrimienė pirmoji iš Lietuvos atstovų tapo šios draugijos nare. Šiame simpoziume pirmą kartą buvo iškelta Nepriklausomos Lietuvos vėliava.
Po šios konferencijos, lankantis JAV Konektikuto (angl. Connecticut) valstijos universitetuose, D. Giedrimienė gavo pasiūlymą atvykti skaityti paskaitų Šventojo Juozapo koledže Vakarų Hartforde (angl. Saint Joseph College, West Hartford, CT). Profesorė priėmė šį pakvietimą ir 1992 m. pavasarį pradėjo dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau iki 1994 m. rugpjūčio 15 d. dar derino veiklą Lietuvoje, Kauno medicinos institute, ir JAV: vasaros laikotarpiu pavadavo prof.
A. Lukoševičiūtę, konsultuodama Kauno klinikų reanimacijos skyrius. 1994 m. jai buvo pasiūlyta ilgalaikė darbo sutartis Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Mokslinė ir akademinė veikla JAV
Glaustai pateikiame informaciją apie D. Giedrimienės darbą JAV. Jos mokslinė veikla prasidėjo 1993 m. pavasarį nuo šešių mėnesių stažuotės Jeilio (angl. Yale) universiteto Kardiologijos klinikoje. 1992–1994 m. ji buvo vizituojanti profesorė Šventojo Juozapo koledže (angl. Saint Joseph College), 1993–1994 m. – vizituojanti profesorė Veslejano universitete (angl. Wesleyan University, Middletown, CT), 1993–1995 m. – vizituojanti profesorė Vakarų Konektikuto valstijos universitete (angl. Western Connecticut State University, Danbury, CT).
1995–1999 m. D. Giedrimienė tapo asocijuota profesore Šventojo Juozapo (angl. Saint Joseph) koledže, o nuo 1999-ųjų iki dabar yra šio koledžo (2012 m. pervardinto į Šventojo Juozapo universitetą (angl. University of Saint Joseph)) profesorė (angl. Full Professor). D. Giedrimienė šiame universitete užėmė atsakingas įvairių programų vadovo, katedros vedėjo ir kitas administracines, mokslo padalinių vadovo bei pedagogines pareigybes. Nuo 2009 m. iki dabar yra ne tik universiteto profesorė, bet ir mokslininkė-tyrėja Hartfordo ligoninėje, Širdies aritmijų klinikoje. Jos mokslinė veikla JAV, kaip ir Lietuvoje, pasižymi aiškia pritaikomąja reikšme ir praktiniu klinikiniu panaudojimu.
Nuo 1994 m. profesorė D. Giedrimienė dalyvauja Hartfordo Saint Francis ligoninės Kardiologijos skyriaus ir Elekrofiziologijos laboratorijos mokslinėje veikloje, o nuo 1995 m. bendradarbiauja su Hartfordo centrinės ligoninės Kardiologijos klinika. 1997 m. buvo publikuotas jos mokslinis straipsnis su bendraautoriumi – Širdies aritmijų centro direktoriumi, implantuojamų stimuliatorių ir defibriliatorių Konektikuto valstijoje pradininku Jeffrey Kluger. Pirmieji šio darbo rezultatai buvo pristatyti Amerikos kardiologijos koledžo (angl. American College of Cardiology, ACC) 1997 m. tarptautinėje konferencijoje.
1998 m., nepaisant intensyvaus pedagoginio darbo Šventojo Juozapo universitete, D. Giedrimienė įsitraukė į pedagoginę veiklą Konektikuto universiteto Medicinos mokykloje (angl. University of Connecticut, UCONN, School of Medicine), dalyvavo Kardiologijos klinikos mokslininkų Bruce Liang ir David Silverman moksliniuose projektuose, tirdama išeminės širdies ligos ir aritmijų diagnostikos bei gydymo klausimus, vertindama skirtumus tarp moterų ir vyrų susirgimų bei gydymo.
2009 m. prof. D. Giedrimienė papildomai pradėjo dirbti naujajame Širdies nepakankamumo centre Hartfordo ligoninėje kartu su centro vadovu Detlef Wencker. Jai buvo pavesta vadovauti klinikinėms studijoms, skirtoms naujų klinikinių metodų diegimui ir progresuojančio širdies nepakankamumo gydymui. Ji dalyvavo širdies pagalbinių aparatų tyrimuose (angl. Left ventricular assisting device LVAD, Extracorporeal Membrane Oxygenation, ECMO), aortinės kontrapulsacijos ir kitose dirbtinės kraujotakos procedūrose, skirtose ūmioms ir kritinėms širdies nepakankamumo būklėms gydyti bei ruošiant ligonius širdies persodinimui. Plėsdama savo mokslinių interesų ratą, ji susipažino su kepenų persodinimo operacijomis, atliekamomis Bostono klinikose ir bendradarbiavo su pasaulyje garsios onkologijos klinikos Dana-Farber Cancer instituto tyrėjais.
Nuo 2012 m. prof. D. Giedrimienė koordinuoja mokslinius klinikinius tyrimus Hartfordo ligoninės Širdies aritmijų centre, bendradarbiaudama ir su medicininės technikos kompanija „Medtronic, Inc.“. Klinikiniai tyrimai yra skirti skilvelinių aritmijų gydymo radiodažnuminės abliacijos būdu efektyvumo vertinimui bei širdies stimuliacijos metodų gerinimui.
Nuo 2013 m. profesorė dalyvauja naujosios Medicinos mokyklos (angl. Frank H. Netter, MD. School of Medicine, Quinnipiac University) dėstymo programų kūrime ir vadovauja medicinos studentų moksliniams projektams. Kiekvienas mokslinis darbas vykdomas ketverius metus, o tyrimų rezultatai pateikiami konferencijose ir moksliniuose straipsniuose. Profesorė pastoviai dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose ir kongresuose, skaitė pranešimus Argentinoje, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Honkonge, Indijoje, Ispanijoje, Italijoje, Izraelyje, Japonijoje, Kanadoje, Kinijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje
ir kt.