Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie dirbtinį intelektą ir jo sparčią pažangą bei potencialiai kylančius iššūkius. Visgi šiandieniame kontekste tikslinga giliau pažvelgti į Lietuvos darbo rinkos dalyvių elgseną, užimtų gyventojų darbo įgūdžių ypatybes, kurias galima atskleisti, remiantis Valstybės duomenų agentūros 2022 m. darbo įgūdžių tyrimo statistiniais duomenimis. Buvo tirti 15–74 m. užimti gyventojai. Užimti gyventojai suprantami kaip asmenys, dirbantys bet kokį darbą, gaunantys už jį darbo užmokestį pinigais ar natūra arba turintys pajamų ar pelno.
Moterys dirbdamos dažniau naudojosi kompiuteriu ir išmaniuoju telefonu
Susidaro įspūdis, kad didžiosios darbo rinkos dalies darbo funkcijos yra susijusios su skaitmeniniais įrenginiais ir jų būtinu naudojimu kasdienėms darbo funkcijoms atlikti. Statistinė informacija atskleidžia tai, kad 2022 m. beveik ketvirtadalio 15–74 m. užimtų gyventojų visas arba beveik visas darbo laikas buvo skirtas dirbti kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Akivaizdu, kad tai kelia tam tikro pobūdžio grėsmes užimtų gyventojų sveikatai.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros 2022 m. IV ketvirčio duomenimis, tarp užimtų gyventojų struktūriškai moterų (51,3 proc.) buvo daugiau nei vyrų (48,7 proc.). O amžiaus kontekste dominavo 25–54 m. užimti gyventojai (68 proc.). Galima manyti, kad atitinkama darbo specifika sudarė sąlygas, jog moterys didesnę darbo laiko dalį praleido, naudodamosi skaitmeniniais įrenginiais, nei vyrai (moterys – 29,7 proc., vyrai – 18,6 proc.).
Priešingo pobūdžio tendencijos pastebimos, tyrinėjant 15–74 m. užimtų gyventojų praleistą laiką, dirbant sunkų fizinį darbą. Šioje srityje visą arba beveik visą darbo laiką dažniau skyrė vyrai (19,3 proc.) nei moterys (8,9 proc.). 2022 m. užimti gyventojai Lietuvoje dažniau visą arba beveik visą darbo laiką skyrė darbui su skaitmeniniais įrenginiais (24,4 proc.) nei sunkiam fiziniam darbui (13,9 proc.). Užimtų gyventojų skirtumai lyties aspektu pastebimi ir profesijų lygmeniu. 2022 m. vyrų dažniausios profesijų grupės buvo šios: kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, specialistai, įrenginių ir mašinų operatoriai bei surinkėjai. Moterys dažniausiai buvo specialistės, paslaugų sektoriaus darbuotojos ir pardavėjos.
Darbo užduočių organizavimas ir vykdymas: daugiau laisvės ir savarankiškumo
Nustatyta, kad didžioji dalis 15–74 m. užimtų gyventojų (41,9 proc.) turėjo didelę arba labai didelę įtaką darbo užduočių atlikimo eilės tvarkai. Vadinasi, šie darbuotojai turėjo galimybę patys organizuoti atliekamas užduotis, atsižvelgdami į darbovietės keliamus tikslus ir prioritetus. Lyčių aspektu įžvelgiama, kad sąlyginai didesnę tokio pobūdžio darbo užduočių eiliškumo laisvę turėjo moterys (43,5 proc.) nei vyrai (40,3 proc.). Išsiaiškinta, kad 43,8 proc. užimtų gyventojų turėjo didelę arba labai didelę įtaką atliekamų užduočių turiniui. Tai rodo, kad darbuotojai turėjo galimybę realizuoti save darbinėje veikloje ir pateikti pasiūlymus, atliekant atitinkamo pobūdžio užduotis. Visgi moterys (46,3 proc.) dažniau identifikavo šį aspektą nei vyrai (41,1 proc.).
Tikėtina, kad sudėtingi skaičiavimai ir pirštų miklumo reikalaujančios užduotys dažnai buvo atliekamos, naudojantis įvairiomis technologijomis. Užimti gyventojai nurodė, kad dažniausiai gyvas bendravimas žodžiu darbo reikalais su žmonėmis iš tos pačios ar kitos organizacijos sudaro tam tikrą darbo dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko. Manytina, kad šį atvejį galima susieti su dviem pagrindinėmis priežastimis: darbo funkcijoms atlikti su vidiniais ir išoriniais kolegomis dažnai buvo bendraujama ne žodžiu, o rašytine forma. Darbo užduotims atlikti nebuvo reikalingas plataus masto bendravimas žodžiu. Žinoma, tam neabejotinai galėjo turėti įtakos konkreti profesija, einamos pareigos ir kt. Taigi, nors gyvas bendravimas žodžiu dažnai yra neatsiejama mūsų kasdienės veiklos dalis, dažniausiai tai sudaro mažiau kaip pusę darbo laiko. O darbas su skaitmeniniais įrenginiais visą arba beveik visą darbo laiką apima beveik ketvirtadalio užimtų gyventojų kasdienybę.
Darbo užduočių vykdymas didžiąja dalimi yra pagrįstas darbuotojų pasitikėjimu ir laisve, sudarant jiems sąlygas savarankiškai organizuoti ir vykdyti jiems pavestas darbo užduotis. Tokios aplinkybės sudaro sąlygas darbuotojui būti savarankiškam, kūrybiškam ir skatina prisiimti atsakomybę už atliekamų užduočių įvykdymą tinkamai ir laiku. Žinoma, konkrečios darbinės situacijos gali priklausyti nuo profesijos ir einamų pareigų.
Dr. Viktorija Tauraitė
Autorė yra VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto EVF mokslo darbuotoja