Atsisakyti okupacinės administracijos primestų svetimų vietovardžių. Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, keičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu. Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis pavadinimas atsirado, SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungai laikinai priskirtas regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus, karinio nusikaltėlio Michailo Kalinino vardu ir aneksuotas. Po Kalinino mirties jo vardu buvo pervadinta keletas miestų. Vienas jų (anuomet – Kionigsbergas, dabar – Kaliningradas) tą vardą išlaikė iki šiol. „Jau seniai metas atsisakyti sovietinio palikimo ir neteršti mūsų valstybinės kalbos svetimkūniais. Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nevartoti okupantų primestų pavadinimų“, – kvietė Seimo narys V. Semeška.
Tai nėra pirmas pasiūlymas atsisakyti sovietinių vietovardžių. 1997 m. rugsėjo 9 d. MLR Tarybos prašymu Lietuvos Respublikos Seimo narys Stanislovas Buškevičius pasiūlė Seimui įteisinti tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimą periodinėje spaudoje, visose mokslo ir gyvenimo srityse. 1998 m. lapkričio 12 d. Seimas įpareigojo Lietuvių kalbos komisiją patvirtinti prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustatyti šių vietovardžių vartojimo tvarką. Dar po metų, 1999 m. rugsėjo 30 d., Kalbos komisija priėmė nutarimą „Dėl tradicinių autentiškų – lietuviškų ir prūsiškų – Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo“.
Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklės prieštarauja Konstitucijai. 2021 m. gruodį Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai, sukėlę visuomenėje žymų rezonansą ir nuogąstavimą dėl gresiančio mokyklų likvidavimo. Pakeistose taisyklėse numatyta, kad mokyklos, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, yra reorganizuojamos arba likviduojamos, kad gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, nustatant išimtį privačioms gimnazijoms. Taisyklių prieduose buvo nustatyti nauji minimalūs mokinių skaičiai klasėse.
Po beveik metus užtrukusio nagrinėjimo Konstitucinis Teismas nusprendė, kad minėtos Švietimo įstatymo ir Tinklo kūrimo taisyklių nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik Švietimo įstatymu nustačius aiškius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo ugdymo programas vykdančių savivaldybių mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2024 m. sausio 2 d.
Seimas pritarė laikino bankų solidarumo įnašo įteisinimui. Priimtu įstatymu nutarta terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50 proc. viršija ketverių finansinių metų vidurkį. Laikinas solidarumo įnašas bus mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų. „Lietuva yra ketvirtoji Europos Sąjungos valstybė, kuri priima sprendimus dėl bankų augančių pelnų ir dėl išskirtinių aplinkybių, kurios yra susiformavusios“, – sakė finansų ministrė.
Prognozuojama, kad laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingo aplinkkelio įrengimą,
oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.
Rusijai užpuolus Ukrainą ir sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas. Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko ECB sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.
Seimas įteisino nacionalinę suaugusiųjų švietimo platformą. Seimas priėmė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įteisinti Individualių mokymosi paskyrų sistemą. Nauja platforma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kryptingam suaugusiųjų mokymuisi, užtikrinant patogų aktualios informacijos pasiekimą, konsultavimą bei galimybes finansuoti mokymąsi vieno langelio principu veikiančioje vieningoje tarpinstitucinėje sistemoje.
„Joje besimokantieji, o ateityje ir įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas, o kai kuriais atvejais ir finansavimą mokymuisi, kuris bus nukreiptas į valstybei svarbias prioritetines sritis“, − anksčiau pristatydama šias naujoves yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, platformoje užsiregistravęs asmuo galės valdyti asmeninę mokymosi paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, rinktis mokymosi programą. Kaip praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šia sistema suaugusieji galės pradėti naudotis jau šį rudenį. Planuojama, kad šiomis mokymosi galimybėmis iki 2026 m. pasinaudos ir baigs mokymo programas bent 21,6 tūkst. 18–65 metų amžiaus asmenų. Parengta pagal Seimo pranešimus