Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Už tai numatančius pakeitimus balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 10 parlamentarų. Pagal priimtas naujas Atmintinų dienų įstatymo nuostatas sausio 4-ąją minėsime Pasaulinę Brailio rašto dieną, vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną, vasario 27-ąją – Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, kovo 1-ąją – Tarptautinę žmonių su negalia vežimėlio dieną, balandžio 2-ąją – Pasaulinę autizmo supratimo dieną, gegužės 5-ąją – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, rugpjūčio pirmąjį šeštadienį – Bitininkų dieną, rugsėjo 23-iąją – Tarptautinę gestų kalbų dieną, spalio 10-ąją – Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 15-ąją – Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, lapkričio 16-ąją – Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių dieną, gruodžio 3-iąją – Tarptautinę žmonių su negalia dieną.
Kazachstane pagerbtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių atminimas. Minint politinių represijų aukų atminimo dieną, gegužės 31-ąją buvusiame Balchašo lageryje atidengtas memorialas Lietuvos, Ukrainos ir Japonijos piliečių, sudariusių didžiąją dalį Balchašo lagerio kalinių, politinių represijų bei stalininio režimo ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Lietuvos iniciatyva ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis pastatytas iškilus ir prasmingas atminimo ženklas simbolizuoja didelę Lietuvos netektį ir liudija apie tūkstančių plačiose Kazachstano žemėse kalėjusių ir atgulusių lietuvių bei kitų tautų žmonių skaudžius likimus. Memorialą projektavo architektas Algis Vyšniūnas, įgyvendino architektas Vytenis Rudokas.
Seimas palengvino saulės elektrinių statybos dokumentų išdavimo procesą. Seimas pritarė Statybos įstatymo pakeitimams, kuriais atsisakoma techninės būklės pažymų išdavimo elektros energijos gamybos įrenginiams (saulės elektrinėms) nebe iki 30 kW galios, bet iki 100 kW įrengtosios galios (užteks rangovo deklaracijos, kaip nustatyta šiuo metu iki 30 kW galios elektrinėms), taip supaprastinant ir paspartinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
„Priimtais pakeitimais Statybos įstatymo nuostatos suderinamos su Proveržio pakete įtvirtintomis nuostatomis. Tai supaprastins energetikos įrenginių techninės būklės pažymų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą, mažins administracinę naštą, leis užtikrinti savalaikį Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimą“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Amžiaus ribos nustatymo atlikti sveikatos patikrą vairuotojo pažymėjimui gauti tvarka turi būti tobulinama. Šio klausimo svarstymą komitete paskatino lygių galimybių kontrolieriaus 2023 m. balandžio 7 d. sprendimas „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu nustatant amžiaus ribas atlikti sveikatos patikrą vairuotojo pažymėjimui gauti tyrimo“. Komiteto posėdyje lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus vairuotojai negali būti vertinami kaip labiau keliantys grėsmę eismo saugumui nei jaunesnio amžiaus vairuotojai. Priešingai, vyresnio amžiaus vairuotojai yra atsargesni. Labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir mobilumo. Lygių galimybių kontrolierė pažymėjo, kad svarbu peržiūrėti vairuotojų sveikatos patikrinimo periodiškumą, atsižvelgiant į kitose valstybėse nustatytą praktiką, palengvinant ir tokių vairuotojų galimą finansinę naštą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haasė pastebėjo, kad svarbu iš anksto informuoti vairuotojus apie privalomą vairuotojo sveikatos patikrinimą, o patikrinimo periodiškumą sieti ne tik su amžiumi. Komitetas planuoja vėl svarstyti šį klausimą rudenį.
Didėja socialinė nelygybė. Birželio 9 d. Vilniuje įvyko Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdis, kuriame buvo diskutuojama apie sveikatos priežiūros sistemas Baltijos šalyse, bendradarbiavimą, mažinant socialinę nelygybę regione, ir kt. Dėl nelygybės kyla įvairių sveikatos ir socialinių problemų, trumpėja tikėtina gyvenimo trukmė, didėja kūdikių mirtingumas, mažėja socialinis mobilumas ir daugėja smurto. Pasaulio ir nacionalinėse vystymosi politikos darbotvarkėse socialinė apsauga vis labiau pripažįstama ne tik kaip pagrindinė žmogaus teisė, bet ir veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir pažeidžiamumu.
Ateityje Baltijos valstybių darbo rinkose didžiausios problemos bus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir jų senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir didelė turtinė nelygybė. Dėl infliacijos ir karo didėja jaunimo nedarbas. Nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių kaimo regionuose yra daugiau nei miestuose, jų skaičius nuolat didėja.
Sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi prasidėti universitetuose. Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Krašto apsaugos ministerija, universitetams, rengiantiems medikus, sveikatos sistemos pasirengimo ekstremalioms situacijoms gerinimo priemones. Komitetas po išvažiuojamojo posėdžio į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas teigiamai įvertino jose atliktus darbus, rengiantis ekstremalioms situacijoms, tačiau išryškėjo ir pasirengimo trūkumų. Vyriausybei siūloma, įvertinus didžiųjų ligoninių pažeidžiamumą karinių grėsmių atveju, ieškoti galimybių pritaikyti ligoninių infrastruktūrą galimoms karo grėsmėms arba spręsti dėl naujos specializuotos karo ligoninės steigimo.
Komitetas pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Krašto apsaugos ministerija peržiūrėti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo programas rengimo ekstremalioms situacijoms aspektu ir organizuoti mokymus, peržiūrėti valstybės rezervo medicinos atsargas (vaistų, medicininių priemonių ir kt. kiekius bei nomenklatūrą) ir neatidėliotinai imtis priemonių užtikrinti pakankamą valstybės rezervą. Komitetas pabrėžia ir universitetų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, svarbą ir siūlo peržiūrėti studijų programas, įtraukiant į jas pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Seimas nustatė savivaldybių tarybų narių atlyginimą. Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas atlyginimas, kuris yra lygus 20 proc. savivaldybės mero darbo užmokesčio dydžio. Papildomai numatyta, kad opozicijos lyderiui, nuolatinių komitetų ir komisijų pirmininkams yra mokamas 20 proc. didesnis atlyginimas, o komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams – 10 proc. didesnis. Atlyginimas mokamas ne už dirbtas valandas, o už visą veiklą (mėnesinis atlyginimas). Naujasis reglamentas įsigalios nuo liepos 1 d.
Seimas išklausys Prezidento metinį pranešimą. Birželio 20 d., 10 val., Seimo posėdyje Respublikos Prezidentas dr. Gitanas Nausėda skaitys ketvirtąjį metinį pranešimą. Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, valstybės vadovas pranešime apžvelgs padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.