Konstitucinis Teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutarime pripažino, kad Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata dėl bendrųjų ir specialiųjų kriterijų nustatymo Vyriausybės patvirtintose Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą, nutarė, kad mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui užpildyti reikalingas tam tikras laikas, taigi nutarė Konstitucinio Teismo nutarimą skelbti 2024 m. sausio 2 d. Tačiau Vyriausybė, įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarimą, jau šių metų gegužės 17 d. nutarimu nusprendė skubos tvarka teikti Švietimo įstatymo pakeitimus.
Tiek iš buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tiek ir iš premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymų apie šį Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro vienareikšmis įspūdis, kad siekiama sumažinti Konstitucinio Teismo nutarimo reikšmę ir bandoma sukurti įspūdį, kad reikalingas tik paprastas techninis sprendimas – taisyklėse įtvirtintus mokyklų kriterijus kone pažodžiui reikia perkelti į Švietimo įstatymą. Paskutinę savo, kaip ministrės, darbo dieną – gegužės 23 d.,
J. Šiugždinienė skubos tvarka Seimui įteikė Švietimo įstatymo pataisas, kurių pateikimui Seimas pritarė.
Jokiu būdu negaliu sutikti nei su tokia skuba, nei su Vyriausybės išreikšta ir siūlomuose Švietimo įstatymo pakeitimuose atsispindinčia pozicija, kad tėra sprendžiamas techninis klausimas. Konstitucinio Teismo sprendimas yra grindžiamas tuo, kad nėra pagrindo nagrinėti turinio teisės akto, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimas suteikia galimybę nustatyti ir su švietimo bendruomene įvertinti konkrečių bendrųjų ir specialiųjų kriterijų poreikį, galimą jų turinį, užtikrinti partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 m. išdėstytus įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsipareigojimą suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo, formuojant mokyklų tinklą ir įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją. Ir tai suteikia laiko tokiam sprendimui įgyventi.
Ypatingą nerimą kelia tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomi pakeitimai suteiks galimybę poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuoti automatizuotą mokyklų, kuriose mokosi ne daugiau kaip 60 mokinių, reorganizavimą ar likvidavimą ir dar drastiškesnius pokyčius gimnazijose, nepaisant faktinės kiekvienos mokyklos situacijos. Vien dėl to, kad mažesnės mokyklos bus reorganizuotos arba likviduotos, negalima daryti prielaidos, kad bendra švietimo situacija Lietuvoje pagerės. Siūlomi ministerijos sprendimai yra atitolę tiek nuo tikrosios situacijos savivaldybėse, tiek nuo mokytojų ir mokinių poreikių.
Laima Nagienė
Autorė yra Seimo narė.