Dažnai juokaujama, kad mokykloje mokoma to, ko neva gyvenime neprireikia: kokia yra diskriminanto formulė, kaip išlyginti cheminę reakciją, kokios yra ląstelės branduolio funkcijos.
Žinoma, kai kuriose srityse šios žinios yra išties naudingos. Bet galbūt verta grįžti prie klausimo „Ko mokykloje neišmoko?“ Naiviai tikimės, kad, pabaigęs 12 klasių, jaunas žmogus bus pajėgus priimti sprendimą, kokios karjeros jis nori siekti. Ir nors nemaža dalis jaunų žmonių su šia užduotimi puikiai susitvarko, ką daryti tiems, kuriems šį sprendimą priimti sekasi sunkiau?
Karjeros kelias prasideda nuo „Aš“
Frazė „Tu nesi pasaulio bamba“ turi neigiamą prasmę. Dažniausiai ji vartojama, siekiant parodyti žmogaus egoizmą, savęs sureikšminimą. Tačiau tiesa ta, kad kiekvienas mūsų esame „savo gyvenimo bamba“, su savo individualiais iššūkiais, galimybėmis, stiprybėmis, vertybėmis ir požiūriu, kurie gali turėti įtakos tam, ką mes gyvenime renkamės ir kaip elgiamės. Būdami „savo gyvenimo bamba“, mes geriausiai žinome, kas mes esame ir ko mes norime. O gal nežinome?
Karjeros planavimas remiasi prielaida, kad asmuo pažįsta save, geba apibūdinti, kokius poreikius ir lūkesčius jis turi, kokiomis vertybėmis vadovaujasi, ir, remdamasis savęs pažinimu, gali pasirinkti jam tinkamiausią karjeros kryptį. Pavyzdžiui, itin populiarus mokslininko Johno Hollando karjeros interesų testas (kuris nėra be trūkumų!) yra grįstas prielaida, kad asmuo išmano tai, kas jam yra svarbu, įdomu ir kokie yra jo interesai. Bet ar net subrendęs žmogus tikrai gali aiškiai atsakyti, kokie yra jo interesai? Vertybės? Požiūris?
„Aš“, kuris šiame tekste yra sulyginamas su „savo pasaulio bamba“, yra įvairiapusis, sudėtingas, kartais nesuprastas, kartais labai aiškus, o dažnai netgi nežinomas pačiam žmogui. O mokykloje mokiniai nėra (ar bent jau yra labai retai) mokomi atsakyti į svarbų klausimą: „O kas esu „Aš?“, kuris yra karjeros planavimo pagrindas ir pradžia.
Atsakyti į klausimą: „O kas esu „Aš?“
Pažinti save ar savąjį „Aš“ nėra paprasta, ypač jei nežinome, nuo ko pradėti, arba visai nepradedame. Savęs pažinimas gali apimti savo vertybių, asmenybės savybių, interesų, gebėjimų, nuostatų, įgūdžių, poreikių, motyvų pažinimą. Kiekviena išvardinta savęs pažinimo sritis yra labai plati, todėl nenuostabu, kad save pažinti gali būti sunku ir tai trunka ilgai.
Savęs pažinimui gali būti naudojami įvairūs testai, tokie kaip jau minėtas J. Hollando karjeros interesų testas. Tačiau jie gali būti netikslūs, naudojami ar interpretuojami netinkamai. Kartais sunku aiškiai įvertinti ar atsiminti savo elgesį. Pavyzdžiui, kaip įvertintumėte teiginį: „Man dažnai sunku apsispręsti“? Ką reiškia „dažnai“? Kartais būna labai lengva, o kartais tikrai tenka pasukti galvą. Nors testai dažnai gali būti netikslūs ar netinkamai naudojami, jie užima didelę dalį savęs pažinimo metodų mokykloje.
Vis dėlto, kasdienė patirtis mokykloje yra puikus būdas rinkti informaciją apie save. Bet kokia mūsų veikla, kuria užsiimame mokykloje ar už jos ribų, yra puiki proga geriau pažinti save, apie save pastebėti kažką naujo, patvirtinti apie save jau turimas žinias. Galima apsvarstyti visą daugybę klausimų: ar man labiau patinka dirbti su kitais ar vienam (vienai), ar man geriau sekasi įsiminti informaciją, kurią išgirdau ar kurią perskaičiau, kaip man pavyksta susidoroti su stresu prieš atsiskaitymus, ar man labiau patinka rašyti, ar kalbėti, kokie mano kompiuteriniai įgūdžiai, kokių matematikos žinių man trūksta.
Taip pat galima apgalvoti, kas man svarbiau – asmeninė ar komandinė sėkmė, ar man patinka būti dėmesio centre, kokias užduotis atlikti sekasi geriausiai, kokią strategiją naudoju, priimdamas sprendimus. Ar dažniau susitelkiu į detales, ar man svarbiau bendras paveikslas? Ar man reikia labai aiškių taisyklių, atliekant užduotį, ar mėgstu rasti savo kelią?
Šie ir daugybė kitų įvairių klausimų gali būti užduoti, siekiant padėti sau ar kitiems geriau pažinti save, padėti geriau suprasti, kas yra „Aš“, kas dar slepiasi ir kas jau yra žinoma. Savęs pažinimas – tai pirminė karjeros planavimo dalis, kuri, rodos, yra pamiršta. Mokiniai, mokytojai, tėvai, draugai – didžiulis ratas mus supančių žmonių, kurie gali užduoti klausimus: „O kas Tu esi?“, „Ką apie save sužinojai šią savaitę?“, „Kas Tau labiausiai patinka mokykloje?“ ir kitus, ir padėti į juos atsakyti. Kiekvienas, net, atrodo, nedidelis klausimas gali padėti sudėlioti tą mozaiką, kurią galima pavadinti „Aš“.
Tad ar galite atsakyti į klausimą „O kas esu „Aš?“ O gal galite padėti į šį klausimą atsakyti savo mokiniui, broliui / sesei ar vaikui? Autorius yra Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantas