Gegužės 24 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko iškilminga Lietuvos partizanų etalonu vadinamo Kazimiero Pyplio-Mažyčio atminimo pagerbimo šventė.
Renginio metu buvo pristatytos dar negirdėtos partizano gyvenimo istorijos. Apie K. Pyplio-Mažyčio kovą už laisvę ir veiklą Vakarų šalyse papasakojo buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas A. Navys, Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas plk. ltn. E. Lastauskas, LGGRTC istorikas D. Žygelis bei komunikacijos ekspertas A. Paltarokas.
Lietuvos laisvės kovotojas-partizanas K. Pyplys-Mažytis gimė 1923 m. sausio 21 d. Prienų r. Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Jis dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime Pakuonyje, o į partizaninio pasipriešinimo gretas Tauro apygardoje įsitraukė 1944-aisiais. Mažytis veikė partizanų rinktinės ir apygardos vadovybės sudėtyje. Dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas.
Raimundo Kaminsko nuotr.
Viena garsiausių akcijų, kurios pagrindiniu dalyviu tapo Kazimieras, – 1947 m. įvykęs vadinamasis „Blynų balius”, arba „Sužadėtuvės”. Tąkart per partizanų organizuotas fiktyvias K. Pyplio-Mažyčio ir partizanų ryšininkės Anelės Senkutės-Pušelės sužadėtuves partizanai surengė sėkmingą išpuolį prieš aukšto rango sovietų pareigūnus. K. Pyplys-Mažytis kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu kaip įgaliotiniai 1947 m. buvo pasiųsti į Vakarus, siekiant atkurti ryšius su užsienio valstybėmis ir gauti pasipriešinimui reikalingos materialinės paramos. Sovietų saugumo agentų išduotas K. Pyplys-Mažytis žuvo Dainavos apygardos vado L. Baliukevičiaus-Dzūko slėptuvėje Kalesninkų miške.