Paminėtas kunigaikščio geologo Antano Karolio Giedraičio 175-metis

Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis (1848–1909, Antoni Karol Giedroyć) laikomas pirmuoju profesionalios geologinės kartografijos pradininku Lietuvoje.

Jis sudarė vertingą didelio regiono geologinį žemėlapį, aprašė vėliau išgarsėjusius gręžinių ir atodangų pjūvius, gėlo ir mineralinio vandens šaltinius, pripažino tuo metu naują požiūrį į apledėjimų buvimą Europoje. Jo mokslinės publikacijos buvo paskelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis, o tyrimų rezultatai iki šiol aptariami ir cituojami mokslo leidiniuose vokiečių, prancūzų, anglų, rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Apie jį patį ir jo darbus yra paskelbta gana gausi spausdinta ir internetinė informacija.

A. K. Giedraitis gimė 1848 m. vasario 20 d. buvusiame Karvio dvare (Vilniaus r., Maišiagalos seniūnijoje), nors vėliau gyveno ir ūkininkavo gretimame Antanavo ūkyje. Karvio miestelio kapinėse jis ir palaidotas. Kilęs iš garsios kunigaikščių giminės, jis studijavo geologijos mokslus Freibergo kalnakasybos akademijoje Vokietijoje ir Estijos Tartu (Dorpato) universitete, bendradarbiavo su Sankt Peterburgo mineralogų draugija, Rusijos geografų draugija ir Rusijos geologijos komitetu, tyrinėjo Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Suvalkų gubernijų geologinę sandarą, dirbo Turkmėnijoje ir Užbaikalėje (Rytų Sibire).

Prie Lietuvos geologijos tarnybos buvo suburtas A. K. Giedraičio 175-mečio minėjimo organizacinis komitetas (pirmininkas – dr. Jonas Satkūnas), kuris, talkinant Lietuvos geologų sąjungai, Lietuvos geologijos tarnybai, Gamtos tyrimų centrui, Vilniaus universitetui ir Geologijos įmonių asociacijai, ėmėsi nemažų darbų ir juos užbaigė šį pavasarį. Gegužės 18 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute įvyko žymiojo geologo sukakčiai skirta mokslinė konferencija „Skelbti stebėjimus būsimų tyrėjų darbo palengvinimui“.

Konferencijos pradžioje pristatytas autorių kolektyvo parengtas straipsnių rinkinys „Kunigaikštis geologas Antanas Karolis Giedraitis“. Pagrindinės knygoje aptariamos temos pateiktos ir konferencijos pranešimuose, tarp jų: „Istoriniai Lietuvos geologijos pažinimo pradmenys“ (A. Grigelis), „Lietuvos teritorijos geologinis žemėlapis (1895) – modernaus geologinio kartografavimo riboženklis“ (J. Satkūnas, G. Žalūdienė), „Kunigaikštis geologas iš Vilniaus krašto“ (V. Baltrūnas, V. Pukelytė), „Antano Giedraičio fondas ir jo veikla“ (S. Gegieckas), „Vieno laiško pėdsakais“ (V. Baltrūnas), „Dvaras, menantis kunigaikščio geologo vaikystę“ (J. Mičiulienė), „Kur Giedraičių vaikščiota“ (Z. Gineitienė), „Diplominis darbas ir pirmieji Lietuvos bei gretimų teritorijų geologiniai tyrimai“ (G. Žalūdienė), „Lietuvos kvartero atodangų geologiniai tyrimai ir raida“ (V. Pukelytė, E. Rudnickaitė), „Poguliankos gręžinys ir Vilniaus vandentiekis“ (A. Marcinonis), „Amudarjos ir Uzbojaus sausvagių tyrimai Turkmėnijoje“ (V. Baltrūnas), „Geologinis kartografavimas Užbaikalėje 1895–1898 m.“ (G. Motuza), „Užbaikalės sostinė Čita: senosios mineralų kolekcijos pėdsakais“ (S. Gegieckas).

Gegužės 19 d. konferencijos dalyvių laukė ekskursija, kurios metu aplankyti A. K. Giedraičio tyrinėti objektai Vilniuje ir jo gimtinė Karvio miestelyje. Vilniuje atidengta atminimo lentelė prie 1883 m. išgręžto Poguliankos gręžinio, kurio gylis – 116,95 m, bokštelio (Savanorių pr. 1), aplankyta aukštoji Plikakalnio atodanga prie Lazdynų. Prisiminėme ir kitas A. K. Giedraičio tyrinėtas vietoves: Bekešo kalną, Paplaujos (Užupio) ir kitas atodangas, kuriose matomi bent trijų buvusių apledėjimų sluoksniai.

Karvio kapinėse kunigas Andžejus Jasinskis pašventino geologų bendruomenės jėgomis sutvarkytą kunigaikščio ir jo tėvų kapavietę. Aplankėme miestelio bažnyčią ir prie pat ežero esantį Karvio dvarą. Profesorės Zinos Gineitienės iniciatyva ir pastangomis šalia dvaro pastatytas atminimo akmuo šiame dvare gyvenusiems kunigaikščiams Giedraičiams, gūdžiais carizmo laikais kovojusiems už Lietuvos laisvę.

Habil. dr. Valentinas Baltrūnas

Autorius yra Lietuvos geologų sąjungos atstovas.