1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijoje įvykusiame visuomenės susibūrime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė,
kuri pradėjo vieną svarbiausių judėjimų Lietuvos istorijoje. Sąjūdis mažiau nei po metų, t. y. 1989 m. vasario 16 d., deklaravo, kad šio judėjimo pagrindinis siekis – nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas.
LPS iniciatyvinėje grupėje buvo 35 nariai. Tai neeilinės, visai Lietuvai gerai žinomos, autoritetingos asmenybės, mokslininkai ir menininkai, visuomenės veikėjai. 18 grupės narių jau yra išėję į Anapus. Tai: aktorius Regimantas Adomaitis, rašytojas Vytautas Jurgis Bubnys, akademikas Juozas Bulavas, solistas Vaclovas Daunoras, rašytojas Sigitas Geda, kompozitorius Julius Juzeliūnas, prof. Česlovas Kudaba, prof. Meilė Lukšienė, poetas Alfonsas Maldonis, poetas Justinas Marcinkevičius, akademikas filosofas Jokūbas Minkevičius, architektas Algimantas Nasvytis, filosofas Romualdas Ozolas, prof. Romas Pakalnis, ekonomistas dr. Saulius Pečiulis, rašytojas Vytautas Petkevičius, ekonomistas akad. Raimundas Rajeckas, režisierius Arūnas Žebriūnas.
Su mumis yra: akad. Antanas Buračas, žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis, literatas ir vertėjas Virgilijus Čepaitis, filosofas prof. Bronius Genzelis, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, architektas ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas, filosofas prof. Bronius Kuzmickas, prof. Vytautas Landsbergis, dailininkas Bronius Leonavičius, politologas Alvydas Medalinskas, ekonomistė prof. Kazimiera Prunskienė, filosofas prof. Vytautas Radžvilas, architektas, Sąjūdžio spaudos organizatorius Artūras Skučas, gydytojas, visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, dailininkas Arvydas Šaltenis, žurnalistas Vitas Tomkus, fizikas, visuomenės veikėjas dr. Zigmas Vaišvila.
Šių metų birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta mokslinė konferencija Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“. Konferencijos rengėjai: Lietuvos mokslų akademija, LPS iniciatyvinės grupės nariai, Lietuvos centrinis ir naujasis archyvas. Vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Alvydas Medalinskas teigė, kad „birželio 3-iąją Lietuvoje reikėtų minėti kiekvienais metais panašiai, kaip Kovo 11-ąją ar Sausio 13-ąją, nelaukiant kokio nors dar vieno penkmečio jubiliejaus“.
Sąjūdžio dienos minėjimas įvyko ir Lietuvos Respublikos Seime, istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Buvo pabrėžta, kad Sąjūdis išreiškė dvasinį tautos atsinaujinimą ir susitelkimą. Vyks nemažai renginių, ekskursijų, parodų, skirtų prisiminti nepriklausomybės link žengusios Lietuvos įvykius. Tik visuomenės ir, pirmiausia, jos inteligentijos, mokslininkų bei kitų kūrėjų susitelkimas gali sustabdyti dabartinį tautos susipriešinimą ir išsivaikščiojimą, atkurti tikėjimą mūsų valstybės pažanga.
„Mokslo Lietuvos“ informacija