Širvintų centre (I. Šeiniaus g. 4) atidengta atminimo lenta lygiai prieš 100 metų – 1923-ųjų gegužės 6-ąją – žuvusiam Širvintų partizanų vadui, dviejų Vyčio kryžių kavalieriui Kaziui Taruškai.
Kai Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės paskelbė paliaubas ir didžiosios kautynės liovėsi, išilgai fronto suformuotoje neutraliojoje zonoje (į ją pateko ir Širvintos) vyko „slaptasis karas“: iš lenkų pusės kovojo ulonai, perrengti civiliais drabužiais, o Lietuva turėjo savo atsvarą – iš Mindaugo ir Gedimino pulkų atsiųstus, taip pat perrengtus karius. Kovų pabaigoje jų buvo apie 200.
1922 m. pabaigoje vadovauti VII partizanų grupei paskirtas vyr. leitenantas K. Taruška – jaunas, tačiau kovose jau pasižymėjęs karininkas, spėjęs pelnyti du Vyčio kryžius. Jam duotas „Žalčio“ slapyvardis. 1923 m. gegužės 6 d. vietos vaistininkas pakvietė lietuvių partizanų vadus pietų. Jų metu įvyko tragedija – tiesiog už stalo buvo nušautas vadas K. Taruška. Daug kas yra įsitikinę, kad karininką pro langą nušovė lenkų partizanai. Toje versijoje buvo stiprus argumentas – prieš tai panašiai žuvo Širvintų apylinkėse veikusių lenkų partizanų vadas Virbalis-Sartonas. Taigi lenkai galbūt atkeršijo. Oficiali išvada buvo kita: Lietuvos vadovybė pasirinko labiau priimtiną savižudybės versiją, nes antraip būtų tekę pripažinti pavojingą faktą, kad čia dalyvavo Lietuvos kariai.
K. Taruška tapo paskutiniu Nepriklausomybės kovose žuvusiu Lietuvos karininku. Tačiau auka buvo prasminga: kai 1923 m. buvo likviduojama neutralioji zona, tarptautiniai arbitrai Širvintas paliko Lietuvai.