Dokumentų atsiradimo aplinkybės
Lietuvos nacionalinis muziejus netrukus pristatys penkerius metus trukusį tyrimą, kuris tapo įmanomas, tik įsigijus itin vertingą ir Vilniaus miesto istorijai reikšmingą istorinę medžiagą, saugomą Rusijos kariniuose archyvuose. Jos kilmė ir tikslas nustebino muziejaus istorikus, tačiau išsiaiškinti pavyko, tik išnagrinėjus nepaprastai didelį kiekį medžiagos. Tyrimo svarbą sustiprina tai, kad esama geopolitinė situacija ilgam užvėrė Rusijos archyvus tyrėjams iš Lietuvos. Įsigyti šią medžiagą buvo suspėta pačiu laiku. Didžiąją jos dalį sudaro skaitmeninės kopijos penkiasdešimt vienas didelio formato lakštas su Vilniaus miesto visų gatvių ir priemiesčių užstatymo brėžiniais ir XIX a. miesto planas.
Tyrimo vadovė doc. dr. Birutė Vitkauskienė papasakojo, kad apie šią medžiagą žinota jau seniai, tačiau viską į savo vietas sudėliojo Lietuvoje surastas dokumentas: „Tik praėjus keleriems metams po to, kai ją įsigijome, pavyko rasti po 1831 metų sukilimo rašytą raštą, kuriuo Rusijos vidaus reikalų ministras informuoja Vilniaus karinį gubernatorių, kad į Vilnių turi atvykti grupė kariškių, inžinierių ir topografų, kurių tikslas – parengti miesto maketą. Taip paaiškėjo, kad Maskvoje ir Sankt-Peterburge atskirai saugota medžiaga yra susijusi.“
Vilniaus dokumentavimo procesas tuomet galėjo trukti iki dvejų metų. Tikėtina, kad pagamintas maketas į Rusiją buvo išvežtas vėliau. „Tokie projektai būdavo derinami su caru, galbūt buvo netgi jo paties užsakyti. Manyčiau, kad miesto maketas buvo savotiška demonstracinė priemonė, kaip karinė administracija įsivaizdavo „tramdysianti“ posukiliminį Vilnių. Buvo svarbu žinoti miesto išsidėstymą, užfiksuoti jau įrengtą karinę tvirtovę, kuri, kaip ir keliuose kituose imperijos okupuotuose miestuose (pavyzdžiui, Lietuvos Brastoje), atsirado pačiame miesto centre. Carinės Rusijos valdžia bijojo, kad sukilimai kartosis, todėl nuo tvirtovės pylimų į miestą buvo nukreiptos patrankos. Ironiška, kad viskas pasisuko taip, kad dabar galime pasidžiaugti, turėdami unikalią medžiagą, o to laiko pastatų fasadų išvaizdą galime atkurti iki smulkiausių detalių“, – pasakoja B. Vitkauskienė.
Anot mokslininkės, toks miesto dokumentavimas buvo savotiška tų laikų vizualizacija, tik vykdyta be jokios įrangos: einant gatvėmis, piešiant bei braižant kiekvieną fasadą, vėliau lipdant maketą iš mažų medžio plokštelių, kurios savo spalvomis atspindėjo Vilniaus pastatų koloristiką.
Miesto, kaip gyvo organizmo, vaizdas
Prieš du šimtus metų atlikto darbo detalumas ir preciziškumas, mastelio laikymasis leido konvertuoti brėžinius į 3D modelį ir Vilniaus miesto maketą atkurti jau šiuolaikinėmis priemonėmis. Tai unikalus atvejis, nes nė vienas Lietuvos miestas neturi tokios medžiagos. Pasak B. Vitkauskienės, pasiremiant šio tyrimo rezultatais, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, bus perteiktas mums mažai pažįstamas Vilniaus vaizdas: „Norėjome atkurti ne tik patį maketą, bet ir vientisą šios epochos Vilniaus miesto paveikslą. Gilinomės į Vilniaus miesto užstatymą, jo pastatų architektūrą bei gyventojus. Identifikavome kiekvienos gatvės fasadus, nes brėžiniuose gatvių pavadinimai nebuvo užrašyti. Nagrinėjome autentišką tų laikų ikonografiją, rašytinius šaltinius, pagal miesto pastatų ir sklypų savininkų sąrašus išsiaiškinome visų valdų savininkus nuo 1775 iki 1845 metų.“
Atkurtas maketas bus pats tiksliausias mūsų dienas pasiekęs liudijimas apie tai, kaip Vilnius atrodė prieš 200 metų, ir parodys miesto, kaip gyvo organizmo, visumą: miesto topografiją, viso senamiesčio užstatymą. Interaktyvūs sprendimai makete leis vizualizuoti demografinio, socialinio-kultūrinio konteksto pokyčius po 1794 ir 1831 m. sukilimų, atkurti įvairias kasdienybės istorijas, priminti mieste gyvenusias asmenybes.
„Moksliniai tyrimai yra pamatinė muziejininkų darbo dalis, be kurios negalėtume lankytojams pasiūlyti turiningų ir jiems aktualių parodų bei kitų šviečiamųjų renginių. Ypač džiugu, kai jie leidžia atstatyti istorinę teisybę, ką ir padarė šio tyrimo komanda: maketas, kuris buvo sukurtas mūsų laisvės siekio malšinimui, dabar atgims miesto pažinimui“, – kolegų atlikto tyrimo rezultatus įvertino muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė. Išvysti maketą bus galima jau netrukus: šių metų gegužės–spalio mėnesiais jis bus eksponuojamas šalia Karaliaus Mindaugo paminklo iškilsiančiame laikiname paviljone „Vilnius prieš 200 metų“. Projektą papildys plati lydimųjų renginių, ekskursijų ir kitų edukacijų programa, kuri skatins šiandienos vilnietį sukurti arba sustiprinti ryšį su Vilniumi per miesto istorijos ir praeities vilniečio pažinimą.
Paviljono patirtis bus visapusiškai pritaikyta ir užsieniečiams, kuriuos pirmiausia turėtų nustebinti skirtumai tarp dabartinio Vilniaus ir jo vaizdo prieš 200 metų. Šis projektas ir šiemet minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus – puiki proga iš Vilniaus kilusiems asmenims atgaivinti savo ryšį su miestu.
Mokslinį tyrimą vykdė Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkės doc. dr. Birutė Vitkauskienė ir Karolina Glinska. Remiantis šio tyrimo duomenimis, baigiama rengti mokslinė monografija, kuri pasirodys dar šiemet. Medžiagos įsigijimą 2018 metais iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektas „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Daugiau apie jubiliejui skirtą programą rasite: www.700vilnius.lt.
Kontaktinė informacija: Živilė Stadalytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus komunikacijos specialistė. Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimą