Lietuva įvertino savo pažangą, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir parengė antrąją Lietuvos savanorišką darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT) įgyvendinimo ataskaitą, apimančią penkerių metų laikotarpį.
Šią ataskaitą Lietuvos aplinkos ministras pristatys 2023 m. liepos 17–19 d. Niujorke Jungtinių Tautų politiniame forume. Antrojoje Lietuvos savanoriškoje darnaus vystymosi ataskaitoje vertinama valstybės pažanga 2018–2023 m., pristatomi kylantys iššūkiai ir naujos iniciatyvos, skirtos DVT įgyvendinimui paspartinti, pateikiamos vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų įžvalgos, gerosios praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos.
Aplinkos ministras ataskaitoje nurodo, kad, nepaisant neigiamo geopolitinio konteksto pasekmių, Lietuvoje matoma pažanga įgyvendinant DVT: DVT 1, DVT 4, DVT 7, DVT 8, DVT 11, DVT 15. Tačiau pažymima ir tai, kad būtina siekti ilgalaikių, visa apimančių spartesnių pokyčių, įgyvendinant DVT Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrinį visų tikslų įgyvendinimo indeksą (angl. SDG index rank, 2023) galima matyti, kad Lietuva šiuo metu yra 37 vietoje (iš 166 šalių) ir atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija – 10, Latvija – 14, Lenkija – 9 vietoje) (žr. Sachs, Lafortune, Fuller, Drumm, 2023). Remiantis šio indekso duomenimis, Lietuva yra pasiekusi vieną DVT – 15 („Miškai, žemė, biologinė įvairovė“). Siekiant DVT 6 („Švarus vanduo ir higiena“), padaryta svarbi pažanga. Siekiant DVT 1 („Skurdui ne“), DVT 4 („Kokybiškas ugdymas“), DVT 5 („Lyčių lygybė“), fiksuojama nuosekli pažanga. Remiantis DVT indeksu, DVT 2 („Badui ne“), DVT 10 („Nelygybės sumažinimas“), DVT 12 („Atsakingas išteklių naudojimas“) pažanga stagnuoja, o DVT 13 („Klimato apsaugos veiksmai“) ji yra neigiama. Siekiant įgyvendinti kitus tikslus, susiduriama su sunkumais.
Lietuvos savanoriškoje ataskaitoje nurodoma, kad šis DVT indeksas, kaip tarptautinis įrankis, turi būti vertinamas kritiškai ir atidžiai, nes jis turi keletą trūkumų, jame pateikiamų duomenų interpretavimas nėra visiškai tikslus. Tačiau manytina, kad Lietuva, lyginant su kaimyninėmis šalimis, kurios taip pat susiduria su neigiamomis geopolitinės situacijos pasekmėmis – COVID-19 padariniais ir karu Ukrainoje, atsilieka ir turėtų siekti didesnės pažangos, įgyvendinant DVT, ir taip pagerinti šalies poziciją DVT indekse.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad, siekiant ilgalaikių, visa apimančių spartesnių pokyčių, būtina susitelkti ir nuosekliai bendradarbiauti visoms suinteresuotosioms šalims – valdžios, verslo, skirtingų pilietinių organizacijų ir visuomenės nariams. Joje nurodoma, kad, siekiant visuomenės švietimo ir įsitraukimo į DVT įgyvendinimą, ypač svarbus yra nevyriausybinių visuomeninių organizacijų indėlis ir socialinė verslo atsakomybė. Tačiau nieko neužsimenama apie socialinį verslą, jo indėlį įgyvendinant DVT. Manytina, kad taip yra todėl, jog socialinis verslas Lietuvoje vis dar yra santykinai nauja veiklos forma. Socialinis verslas skiriasi nuo NVO, nes jis vykdo nuolatinę ekonominę veiklą. Taip pat jis skiriasi ir nuo socialiai atsakingo verslo, kurio pirminė misija yra socialinio poveikio, o ne ekonominės naudos kūrimas verslo steigėjams ar valdytojams. Įvairių šalių mokslininkai (Littlewood, Holt, 2018; Lubberink, 2019; Diaz-Sarachaga, Ariza-Montes, 2022) pabrėžia, kad socialinis verslas vaidina vis svarbesnį vaidmenį, siekiant DVT. Anot Oliński ir Mioduszewski (2022), socialiniai verslai gali prisidėti prie kiekvieno DVT įgyvendinimo.
Lietuvoje trūksta empirinių tyrimų, kurie atskleistų, kokią socialinę vertę socialinis verslas kuria Lietuvos visuomenėje ir kaip prisideda prie DVT įgyvendinimo. Dauguma socialinių verslų nėra pritaikę socialinio poveikio vertinimo ir ataskaitų teikimo metodų savo veikloje, nes neturi pakankamai žinių ir įgūdžių tą daryti (Urmanavičienė, 2019). Kauno technologijos universiteto projekte Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0027 „Socialinio verslo socialinė vertė, atliepiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo iššūkius“ bandomojo tyrimo metu nustatyta, kad socialiniai verslai Lietuvoje prisideda prie daugelio skirtingų DVT, daugiausia prie DVT 3 („Gera sveikata“), DVT 4 („Kokybiškas ugdymas“), DVT 8 („Geros darbo vietos ir ekonomika“), DVT 11 („Tvarūs miestai ir bendrijos“), DVT 12 („Atsakingas išteklių naudojimas“), DVT 17 („Darnaus vystymosi partnerystė“), įgyvendinimo.
Socialinė vertė daugiausia kuriama, pasitelkiant socialiai atsakingą praktiką jų valdymo procesuose, įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis ir tiekiant produktus ar teikiant paslaugas, kurios tenkina visuomenės ar tam tikrų tikslinių grupių socialinius poreikius. Socialinis verslas Lietuvoje siekia sukurti visuomenėje tokius pokyčius, kaip geresnė fizinė ir psichologinė sveikata, padidėję darbo įgūdžiai ir pajamos, stiprios bendruomenės. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, siekdamas įgyvendinti DVT, socialinis verslas susiduria su žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumu. Todėl galime kelti klausimą, kada, įgyvendinant DVT, socialinis verslas bus pripažįstamas lygiaverčiu bendradarbiavimo partneriu kaip NVO? Ar, įgyvendindami DVT, dar ilgai turėsime laukti spartesnių pokyčių? Tikėtina, kad, įtraukus socialinį verslą į suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, būtų greičiau pasiekti numatyti pokyčiai, įgyvendinant DVT.
Straipsnis parengtas, vykdant projektą „Socialinio verslo socialinė vertė, atliepiant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo iššūkius“ (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0027). Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas”.
Dr. Audronė Urmanavičienė