Minint gimimo 100 metų sukaktį
„Bet vis dėlto brangiausia iš visų
yra man pajūrio žemelė…“
V. Gudelis. „O kaip norėčiau aš…“
Geografas, geologas, okeanologas, naujų gamtos tyrimų pradininkas, pedagogas ir mokslo organizatorius. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas, Švedijos Upsalos universiteto garbės daktaras, Europos Sąjungos Krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės narys, Tarptautinio fondo „Via Baltica“ laureatas. 2003 m. apdovanotas Lietuvos geografų draugijos profesoriaus Kazio Pakšto medaliu.
Vytautas Gudelis gimė 1923 m. liepos 17 d. Kaune, Lietuvos kariuomenės gydytojo Kazimiero Gudelio ir Monikos Šiškaitės-Gudelienės šeimoje. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Nuo jaunystės domėjosi tolimų kraštų geografija, susirašinėjo su kitų šalių gamtininkais, keliautojais. 1939 m. žurnale „Kosmos“ paskelbė pirmąjį straipsnį „Purari – Naujosios Gvinėjos šerdis“. 1941 m. pradėjo geologijos studijas Vilniaus universitete. Studijuodamas klausėsi ir architektūros bei istorijos paskaitų. Straipsnius apie neseniai atrastus įvykius arba populiariomis temomis spausdino laikraščiuose „Naujoji Lietuva“, „Tėviškė“, „Dzūkų žinios“, žurnaluose „Mūsų gamta“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Literatūra ir menas“ ir kt. 1943–1944 m. naciams uždarius universitetą, dirbo asistentu Lietuvos geologijos tarnyboje. Nuo 1944 m. pabaigos tęsė mokslus ir 1947 m. įgijo geografo specialybę. Dirbo Vilniaus universiteto Fizinės geografijos katedros laborantu, o nuo 1949 m. – Geologijos katedros vyresniuoju dėstytoju.
Baigęs studijas, būsimasis mokslininkas pradėjo tyrinėti Baltijos jūros ir Lietuvos kvartero sandarą. 1954 m. apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų kandidato disertaciją „Baltijos jūros geologinė raida vėlyvajame glaciale ir postglaciale Lietuvos TSR ir Kaliningrado srities ribose“. 1956 m. jam suteiktas kvartero geologijos specialybės vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas. 1968 m. V. Gudelis apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją „Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai“, kurioje nagrinėjo Pabaltijo žemės paviršiaus ir kvartero nuosėdų dangos susidarymo dėsningumus. Šis darbas išleistas atskira knyga (1973 m. – rusų k.) ir yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių tyrėjams. 1969 m. mokslininkui suteiktas profesoriaus vardas.
Baltijos jūros geologijos istorija visą laiką buvo pagrindinė V. Gudelio tyrimų tema. Jo darbai išspausdinti įvairių šalių leidiniuose: „Przegląd geologiczny“ (Varšuva), „Beiträge zur Meereskunde“ (Berlynas), „Zeitschrift für Geomorphologie“ (Berlynas) ir kt., monografijose: „Kuršių nerija“ (1970), „Baltijos jūros geologija“ (1976 m. – rusų k., 1982 m. – lenkų k.), „Baltijos jūros kvartero istorija“ (1979 m. – anglų k.), „Geomorfologijos evoliucija“ (1993 m. – anglų k.), „Lietuvos įjūris ir pajūris“ (1998). Pastaroji monografija yra išskirtinis akademiko darbas, kuriame apibendrinti daugelio tyrimų rezultatai.
Svarūs V. Gudelio nuopelnai ir lietuviškos terminijos srityje. Mokslininko dėka atsirado ir prigijo per 340 naujų mokslinių terminų. Išleisti žodynai: „Geologinių terminų žodynas“ (lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų ir lenkų k., 1953), „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas“ (rusų ir lietuvių k., 1956), „Jūros krantotyros terminų žodynas“ (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų k., 1993).
Akademikas vykdė pajūrio ir pamario toponimikos tyrinėjimus. Daug straipsnių parašė apie įvairių gyvenviečių vardų kilmę, liaudiškus gamtos terminų aiškinimus. Jis rinko medžiagą apie laivų statybos istorijos tyrimus. Nemažai žodžių paaiškino „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (1966–1971). 2006 m. išleido knygą „Lietuvos pajūrio žvejų marinistikos įvardai“.
Daug dėmesio ir energijos V. Gudelis skyrė leidinių redaktoriaus ir sudarytojo pareigoms. Jis buvo daugiau kaip 26 mokslo darbų rinkinių ir monografijų sudarytojas. 1963–1982 m. mokslininkas buvo plačiai užsienyje žinomo tarptautinio mokslinio leidinio „Baltica“ redaktorius (redagavo 7 tomus). 1960 m. išleisti stambūs jo redaguoti darbų rinkiniai, skirti XIX tarptautiniam geografų kongresui Stokholme ir Tarptautinio geologų kongreso XXI sesijai Kopenhagoje. 1958–1990 m. redagavo „Geografijos metraštį“ (27 tomus) ir daugelį kitų leidinių. Buvo nuolatinis Lietuvos enciklopedinių leidinių autorius ir konsultantas, Lietuvos mokslų akademijos leidinių redakcinių kolegijų narys. Mokslininkas rašė pratarmes knygoms, albumams, vertė į lietuvių kalbą mokslo knygas ir straipsnius, recenzavo leidinius.
Akademikas V. Gudelis dalyvavo tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose. Lankėsi Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Lundo, Turku, Helsinkio, Oulu ir Upsalos universitetuose skaitė paskaitas. Jis buvo kviečiamas į įvairias tarptautines organizacijas. 1961 m. Varšuvoje tapo Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) nariu korespondentu, Tarptautinės geofizikų ir geodezininkų sąjungos Holoceno komisijos nariu.
Visą savo gyvenimą V. Gudelis dirbo pedagoginį darbą, išugdė didelį būrį mokslininkų. Profesoriui vadovaujant, buvo parengtos 27 disertacijos geografijos ir geologijos mokslų kandidato laipsniui įgyti. Daug disertacijų oponuota. Nuo 1952 m.
V. Gudelis vadovavo 42 mokslinių tyrimų temoms, dalyvavo tarptautiniuose projektuose ir valstybinės reikšmės mokslinėse ekspedicijose. Subūrė ir vadovavo jūros krantų dinamikos tyrimų mokslinei mokyklai. Jis laikomas žemės plutos naujausių judesių (neotektonikos) tyrimų pradininku. Akademikas mirė Vilniuje, 2007 m. liepos 17 d.
V. Gudelio autorystei priklauso per 600 mokslo darbų, paskelbtų Lietuvos ir užsienio šalių mokslo leidiniuose bei periodikoje. Akademiko 70-mečio proga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 1994 m. išleido bibliografijos rodyklę „Vytautas Gudelis“ (sudarytoja – B. Kisielienė). Minint V. Gudelio 80-ąjį jubiliejų, 2003 m. leidinyje „Geografijos metraštis“ (t. 36, Nr. 1) paskelbtas jos tęsinys, apimantis 1995–2002 metus.
2011 m. abi rodyklės buvo sujungtos ir išspausdintos monografijoje „Akademikas Vytautas Gudelis“ (sudarytojas ir mokslinis redaktorius – Algimantas Grigelis). Bibliografija apima akademiko V. Gudelio rašytinius darbus. Joje registruotos knygos, straipsniai, pranešimai, redaguoti ir recenzuoti leidiniai, vertimai, straipsniai apie V. Gudelį, atsispindi jo, kaip disertantų mokslinio vadovo ir oponento, veikla. Rodyklę sudaro 800 bibliografinių įrašų (608 – V. Gudelio darbai, 192 – straipsniai apie jį). Tai vertinga pagalbinė priemonė tyrėjams, biografams, studentams, visiems, kuriems paranku turėti gausių mokslininko darbų sąrašą vienoje vietoje.
V. Gudelio gyvenimas ir mokslinė veikla išsamiai atskleista anksčiau minėtoje monografijoje „Akademikas Vytautas Gudelis“. Rankraštinis akademiko archyvas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, fonde F-323. Tai itin vertinga Lietuvos geologijos ir geografijos paveldo dalis: rankraščiai, paskaitų konspektai, vertimai, tarnybiniai dokumentai, konferencijų, komisijų medžiaga, knygų ir straipsnių mašinraščiai, fotografijos, laiškai, raštai, atvirukai, piešiniai, brėžiniai, asmens dokumentai.
Laimingas mokslininkas, gyvenimo kelyje sutikęs savo didžiąją meilę – Baltiją. Sutiko, ir to pakako, kad šešiems dešimtmečiams būtų atsidėta Baltijos jūros, jūros krantų, pajūrio kopų dinamikos tyrimams. Visų jį pažinojusių atmintyje V. Gudelis išliks kaip neeilinė asmenybė, padėjusi fundamentalius pamatus platiems Baltijos jūros geologinės istorijos tyrimams. (Dėkoju akad. Algimantui Grigeliui už konsultacijas, rengiant straipsnį.)
Bronislava Kisielienė