Idėja – verta „Boeing“?

Atlanto nugalėtojų Dariaus ir Girėno žygdarbio 90-metį pasitinkant

Parašyti straipsnį tokiu įmantriu pavadinimu paskatino aerodinaminių treniruoklių patentavimas, konstravimas ir jų panaudojimo tyrimai. Domėjimusi aviacine technika ,,susirgau“ dar vaikystėje, mokykloje. Tam įtakos turėjo virš gyvenamosios vietovės buvusi keleivinių lėktuvų Klaipėda–Kaunas trasa, o dažni sovietinių viršgarsinių karinių lėktuvų šūviai ir jų į laukus iš dangaus išbarstytos sidabrinės folijos paveikė mano, vaiko, sąmonę. O štai Atlanto nugalėtojų Dariaus ir Girėno vardai bei jų žygdarbio dvasia turėjo ypatingą reikšmę. Stepono Dariaus tėviškė (tiesia linija) yra nutolusi apie 10 km nuo tų vietų, kur gimiau ir suvokiau pasaulį, baigiau mokyklą. Išlikę gražūs prisiminimai, kai po dešimtos klasės su bendramoksliais ir talkininkais iš visos Lietuvos tvarkėme Stepono Dariaus gimtinę, pylėme pilkapį. Lietuviški ,,Sparnai“ ir kiti tos krypties leidiniai augino domėjimąsi aviacija ir pirmaisiais žingsniais kosmose, kurie tais laikais atrodė kaip brandos pradžia, palyginus su šiandiena. Tuo metu ir aplankė viena idėja, kaip galima paprastai, nebrangiai ir saugiai ,,užsiauginti sparnus“.

Iki šios idėjos įgyvendinimo prabėgo geras laiko tarpas, kai mėginta ateitį susieti su karo ir civilinės aviacijos piloto ar techniniu darbu. Gal dėl šių siekių buvau pastebėtas, kad, panašius mokslus įgijęs, buvau pašauktas į sovietų kariuomenę, tarnavau aviacijos daliniuose. Vėliau studijos tuometinėje Lietuvos inžinierių ,,kalvėje“ – Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas). Po to sekė darbinė veikla, šeima, techninė – patentinė kūryba – įprasti gyvenimo patirties etapai. Todėl ir esu kažkiek aviatorius, tikintis jau pateiktomis ir patentuotomis techninėmis idėjomis atkreipti aviacijos profesionalų dėmesį. Kita vertus, neramina mintis, kaip Atlanto nugalėtojų 90-mečio minėjimas derėtų su mano kūrybos pasiekimais ir kitomis mano teiktomis idėjomis, dėl kurių reikėjo ir gerokai pasikankinti.

Dar sovietų laikais SSSR valstybiniam išradimų ir atradimų komitete bandžiau patentuoti skraidančio aparato su plasnojančiomis plokštumomis idėją. Tačiau aerodinaminio treniruoklio idėjos pripažinimas buvo sėkmingesnis, nes 1991 m. balandžio 8 d. šis komitetas išdavė autorinį liudijimą Nr. 1668986 išradimui ,,Įrenginys skraidančių aparatų su aerodinaminiais vairais įgūdžiams įgyti“. Vėliau tęsėsi aerodinaminių treniruoklių patentavimas. Jau atkūrus Lietuvos Respubliką, Valstybiniame patentų biure 1996 m. gruodžio 27 d. išduotas patentas išradimui ,,Mokomasis autoplanas“ (Nr. 4803) ir 2015 m. spalio 26 d. – įrenginiui ,,Aerodinaminis treniruoklis“ (Nr. 6221), kurio idėją dar tais pačiais metais Europos patentų biuras referavo 38 Europos valstybėse.

Verta pastebėti, kad šios – visiškai naujos aviacinės konstrukcijos idėjos gali būti pritaikomos atkartoti gamtoje skriejančių sparnuočių judėjimo fazes oro srautuose. Tai yra: ,,įsibėgėjimas kylant ir leidžiantis“, ,,balansavimas ant atramos“ ir ,,kybojimas – skriejimas oro sraute“. Atlikęs patentavimo darbus ir juos pristatęs aviacijos specialistams, suvokiau, kad būtina sukurti šias idėjas įgyvendinančius, t. y. veikiančius, aparatus. Prieš dešimtmetį Klaipėdos mokslo ir technologijų parke ,,Technostarto“ programoje pateiktas aerodinaminio treniruoklio – veloplano prototipas. Idėja ir visą kūrybos eiga buvo paskelbta ir svetainėje „YouTube“. Tai galima pamatyti, įvedus žodį ,,veloplanas“, kur viename iš daugelio atsiliepimų buvo vaizdingai parodyti didžiulio keleivinio lainerio liemens svyravimai aukštyn ir žemyn važiuoklės ašies atžvilgiu. Greičiausiai tai buvo nurašytas „Boeing“. Tokį keistą reiškinį lėmė kito, netoliese buvusio ir pasiruošusio įsibėgėti, lainerio sukurtas oras srautas. Išbandant aerodinaminių treniruoklių prototipus, buvo sukonstruoti posūkio ir pokrypio mechanizmai, kurie gali būti naudojami net medicinoje žmogaus vestibulinio aparato treniravimui. Toliau tobulinant šias aviacines konstrukcijas, vėl atsiranda patentuoti tinkamos idėjos su naujomis konstrukcinėmis, funkcinėmis ir eksploatavimo, tik dar efektyvesnėmis, galimybėmis.

Mokslininkų laikraštyje ,,Mokslo Lietuva“ 2021 m. rugsėjo 8 d. paskelbtame straipsnyje ,,Ar Lietuva – aviacinė valstybė?“ klausiau, kaip galima būtų atkurti prarastą mūsų valstybės poziciją aviacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėjau, dar 2015 m. Europos patentų biuras paskelbė išradimo Nr. 6221 referatą 38 Europos valstybėse, dalyvauta ,,Technostarto“ programoje, šių įrenginių idėjos pristatytos Lietuvoje tarptautinėse konferencijose. Balansavimo įgūdžių ir konstravimo pradmenų moksleiviai mokėsi neformalaus švietimo būreliuose Tauragės, Šilalės ir Jurbarko rajonų mokyklose. Todėl turiu viltį, kad šių darbų ,,sėkla“ paskatins įgyvendinti naujus siekius šioje aviacinės technikos kryptyje. Atlanto nugalėtojų pavyzdys turėjo ir turės didžiulį poveikį tautos pažangai ne tik šioje, bet ir daugelyje kitų gyvenimo sričių.

Inž. Viktoras Jokubaitis