Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima, remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus.
Tai gal ir atrodo normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės racionaliai, o kada – ne. Šią temą daktaro disertacijoje tyrinėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorė dr. Gintarė Leckė. „Jūsų investavimo ar kitus finansinius sprendimus gali paveikti diskusijos su šeimos nariais, draugais, jų teikiamos rekomendacijos, patarimai, gauti mokymai švietimo įstaigose ar informacija medijose.“
Disertacijoje ji siekė nustatyti, kaip vartotojai priima finansinių paslaugų sprendimus, kokiais kriterijais remiasi, juos priimdami. „Tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs“, – tikino lektorė.
Dauguma vartotojų elgiasi ne visai racionaliai
Dr. G. Leckė disertacijoje tirtus vartotojus suskirstė į tris grupes pagal sprendimų racionalumą – kiek pagrįsti yra jų priimami sprendimai, naudojantis finansinėmis paslaugomis. Pasak pašnekovės, racionaliausi vartotojai remiasi tokiais faktoriais, kaip paslaugos grąža, rizika, žinios ar faktai apie konkrečią paslaugą. Tačiau tokių vartotojų tyrime nustatyta tik 5 proc.
Vien racionaliais faktoriais remtis sunku. Dažniausiai klausiame draugų nuomonės, skaitome komentarus socialinėse medijose, remiamės šeimos patirtimi. Visa tai disertacijoje apibendrintai vadinama ekonomine socializacija. Rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų – net 91 proc. – buvo vartotojai, kurie pasižymėjo ribotu racionalumu, atsižvelgė tiek į racionalius faktorius, tiek į ekonominę socializaciją.
„Inovatyvių finansinių paslaugų kontekste ekonominė socializacija yra veiksnys, kuris skatina priimti spontaniškus, impulsyvius, greitus, net neapgalvotus sprendimus. Ji nepadeda formuoti reikalingų žinių, įgūdžių, nuostatų, kurios yra reikalingos, norint deramai apgalvoti sprendimų priėmimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma inovatyvių finansinių paslaugų vartotojų, priimdami sprendimus, buvo linkę atsižvelgti į paslaugos grąžą ir riziką, bet ne visada atsižvelgė į prieinamą informaciją ir demonstravo elgsenos šališkumus“, – teigė disertacijos autorė.
Pasak jos, net 36 proc. riboto racionalumo sprendimų lėmė šeimos narių ar draugų suteiktos rekomendacijos ir patarimai. Dėl to net 58 proc. vartotojų pasižymėjo familiarumo ir šališkumo, o 47 proc. vartotojų – minios elgsena.
Svarbu apsisaugoti nuo sukčiavimo
Disertacijoje tyrinėjamos populiarėjančios finansinės paslaugos: sutelktinis finansavimas, tarpusavio skolinimas, socializuoti atsiskaitymai ir mokėjimai. Anot dr. G. Leckės, tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, kad šios paslaugos yra sudėtingos, o vartotojai dažnai stokoja laiko ar gebėjimų patys jas perprasti, todėl jiems tenka pasikliauti gaunamais patarimais ir rekomendacijomis, o ne išsamia informacijos analize. Pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) yra patogus būdas surinkti nedidelius kiekius lėšų iš daugybės žmonių, taip sutelkiant didelę paramą vienam konkrečiam verslo projektui, produktui ar paslaugai. Tačiau ši šiandien populiari finansavimo rūšis kelia nemažai išbandymų: iš verslininkų ji reikalauja kruopštaus planavimo, o iš vartotojų – atidumo, atskiriant tikrus projektus nuo bandymų sukčiauti ir apgaule išvilioti pinigus.
Disertacijoje dr. G. Leckė didžiausią dėmesį skyrė P2P paskoloms (angl. peer-to-peer lending): interneto platformoms, kuriose vartotojai gali skolinti pinigus „tiesiogiai“ kitiems vartotojams ir užsidirbti. Tokiose platformose vartotojai susiduria su rizika, kad didelė paskolų dalis bus nemoki arba kad platformos operatorius nutrauks veiklą ar elgsis nesąžiningai.
Sprendimų priėmimui įtaką daro ir psichologija
Pasak dr. G. Leckės, ekonominę socializaciją ji nusprendė tyrinėti ne tik dėl to, kad tai yra aktuali tema visuomenei, bet ir dėl asmeninių priežasčių. „Norėjau suprasti, kaip vaikystėje mano tėvų perduotos ekonominės žinios, nuostatos ar tam tikri elgesio modeliai gali veikti dabartinius mano sprendimus ir kaip mano, kaip mamos, finansinė, ekonominė elgsena ir diskusijos su savo vaikais gali paveikti jų ateities sprendimus“, – aiškino pašnekovė.
Paklausta apie ankstesnius tyrimus šiomis temomis, tyrėja papasakojo, kad elgsenos ekonomikos tyrimų laukas yra labai platus. Įvairios finansų ir ekonomikos teorijos pripažįsta, kad, priimant ekonominius ir finansinius sprendimus, didelę įtaką daro psichologiniai, kognityviniai veiksniai, žmogaus emocijos, psichologija, jį supanti socialinė aplinka. „Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad investuotojai linkę pirkti tas akcijas, apie kurias daug kalba medijos, pažįstami ar artimi žmonės. Tai vadinama minios elgsena arba bandos efektu.
Pagal „Perspektyvos teoriją“, potencialūs nuostoliai vertinami labiau nei potencialus pelnas, priimant rizikingus sprendimus. Tai atskleidžia, kad investuotojai yra linkę laikyti akcijas ilgiau, net jei jų grąža yra neigiama. Dar viena teorija teigia, kad per didelis pasitikėjimas savimi, kurį gali lemti tiek socialinės aplinkos patarimai, tiek ankstesnė sėkminga patirtis, verčia žmones pervertinti savo žinias, nuvertinti riziką ir įvertinti savo galimybes kontroliuoti įvykius“, – kai kuriuos reikšmingesnius tyrimus šioje srityje išvardijo dr. G. Leckė. Disertacijos tyrime 53 proc. vartotojų demonstravo per didelį pasitikėjimą savimi, kurį galimai lėmė socialinės aplinkos atstovų rekomendacijos ar patarimai.
Dr. G. Leckės daktaro disertacija „Ekonominės socializacijos poveikio inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumo vertinimas“ užėmė trečiąją vietą VDU mokslo populiarinimo darbų konkurse „Doktorantų tyrimai 2022: įdomusis mokslas“.