Lietuvos mokslininkų sąjunga teikia pastovią paramą Ukrainos mokslininkams
Šių metų birželio 23 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) būstinėje įvyko apskritojo stalo posėdis „Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos sprogdinimo, kurį įvykdė agresorė Rusija, ekologiniai ir teisiniai aspektai“. Renginį organizavo LMS institutas kartu su LMS ukrainiečių grupe. Posėdis vyko mišriu formatu – tiek LMS būstinėje, tiek prisijungus nuotoliniu būdu. Būti ekspertais ir pranešėjais pakviesti plačiai žinomi Ukrainos mokslininkai, turintys šioje srityje didelę mokslinę ir praktinę patirtį:
Natalija Matviienko, profesorė biologijos mokslų habilituota daktarė, Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Žuvininkystės instituto Ichtiopatologijos laboratorijos vadovė. Ji šiuo metu pagal programą „MSCA4Ukraine“ stažuojasi Lietuvoje, Gamtos tyrimų centro Ekotoksikologijos laboratorijoje;
Oleksiy Davydov, geografijos mokslų daktaras, Chersono valstybinio universiteto Geografijos ir ekologijos katedros vedėjas, šiuo metu dirbantis Lietuvoje Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoju;
Kateryna Latysh, teisės mokslų daktarė, advokatė, Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo nacionalinio teisės universiteto docentė. Ji pagal programą „MSCA4Ukraine“ stažuojasi Vilniaus universitete ir pagal programą „Kurk Lietuvai“ (2022–2023) dirba Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje bei Teisingumo ministerijoje.
Renginio dalyvius sutiko LMS instituto direktorius, Vilniaus universiteto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vygintas Gontis. Jis pabrėžė, kad Rusijos agresija Ukrainoje kelia didelį susirūpinimą ne tik Ukrainos ir Lietuvos mokslo bendruomenei, bet ir viso pasaulio žmonėms, nes tokie karo nusikaltimai sukelia pavojingų pasekmių ne tik Rytų Europos regionui, bet ir visam tarptautiniam saugumui. V. Gontis išreiškė pasirengimą remti Ukrainos ir Lietuvos mokslinius tyrimus, kuriais siekiama tirti Rusijos agresijos pasekmes, ir parengti priemones jų poveikiui įvertinti. Jis paragino mokslininkus ir kitus specialistus bendradarbiauti, kad būtų veiksmingai sprendžiami šie itin sudėtingi klausimai.
Docentė biologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto mokslo darbuotoja, LMS Ukrainos grupės pirmininkė Zoryna Boiarska, moderavusi diskusiją, įžanginiame pasisakyme ne tik atkreipė dėmesį į Rusijos agresijos Ukrainoje žiaurumą ir cinizmą, bet ir pabrėžė, kaip svarbu atsižvelgti į diskusijoje aptariamo incidento ekologinius ir teisinius aspektus. Ji išreiškė Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų bei kitų specialistų pasirengimą aktyviai dirbti kartu, rengiant pasiūlymus, kaip užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje, pabrėžė mokslinio bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi svarbą, siekiant užtikrinti aplinkos saugą ir teisinių taisyklių laikymąsi.
Apskritasis stalas subūrė įvairių sričių mokslininkus ir specialistus, norinčius apsvarstyti ekologinius ir teisinius aspektus, susijusius su Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimu, sukėlusiu didžiulę žalą aplinkai ir žmonių gyvybei.
N. Matviienko pristatė ekspertinį šios situacijos vertinimą, atsižvelgdama į šiuolaikinius Ukrainos ekologijos ekspertų duomenis. Ji pažymėjo, kad Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimas sukėlė didžiausią poveikį natūralioms ekosistemoms, lyginant su kitais karo nusikaltimais, įvykdytais nuo 2022 metų vasario. Ji palygino šios katastrofos pasekmes aplinkai su Černobylio atominės elektrinės sprogimo padarytais nuostoliais biologinei įvairovei ir visos ekosistemos būklei.
Šio nusikaltimo pasekmės turi įtakos visam Juodosios jūros regionui ir aplink Juodąją jūrą esančioms šalims. Ji atkreipė dėmesį į įvairius katastrofos padarinius, įskaitant didelį jūros vandens gėlinimą, fitoplanktono ir kitų organizmų sunaikinimą, jūros vandens užteršimą ir žuvininkystės išteklių praradimą. Ji pažymėjo, kad vien žuvų išteklių atkūrimui reikės mažiausiai 7–10 metų. Užtvankos griūtis lėmė svarbių reprodukcinių kompleksų, atsakingų už eršketų rūšių išsaugojimą, praradimą.
N. Matviienko pabrėžė, kad ryškus ekologinės situacijos pablogėjimas gali sukelti žuvų užkrėtimą parazitais dėl padidėjusios vandens temperatūros ir vandens telkinių taršos. Žuvys ir kiti vandens organizmai, patekę į Juodąją jūrą, bus paveikti sūraus jūros arba užteršto gėlo vandens. Ji atkreipė dėmesį ir į kitas galimas šios katastrofos sukelto potvynio pasekmes:
• Ekologinės pasekmės: dėl potvynių gali būti sunaikintos ištisos ekosistemos ir sumažėti biologinė įvairovė; buveinių praradimas ir žuvų bei kitų vandens organizmų žūtis gali turėti rimtų pasekmių upių ekosistemoms ir jūrų biocenozei.
• Ekonominiai nuostoliai: potvynis sukėlė didelių ekonominių nuostolių, ypač žuvininkystei ir akvakultūrai. Dėl žuvų išteklių ir infrastruktūros, susijusios su žvejybos pramone, sunaikinimo gali būti patirta milžiniškų nuostolių ir prarasta daug darbo vietų.
• Grėsmė žmonių sveikatai: dėl suprastėjusios geriamojo vandens kokybės gali kilti problemų aprūpinant gyventojus vandeniu. Gali sutrikti vaistų ir medicinos prietaisų tiekimas, o tai gali neigiamai paveiktų gyventojų medicininį aptarnavimą.
• Maisto sauga: žuvų žūtis ir potencialus žmonių apsinuodijimo botulizmu pavojus gali sukelti maisto saugos problemų. Potvynio paveiktų žuvų rinkimas, virimas, konservavimas ir valgymas gali būti pavojingas žmonių sveikatai dėl botulino toksinų. Be to, kyla pavojus, kad tarp gyventojų gali plisti infekcinės ligos, susijusios su užterštų vandens išteklių ir žuvų naudojimu: ligas sukeliančios bakterijos, virusai ir kiti parazitai gali patekti į žmogaus kūną per virškinimo sistemą.
Ši ekologinė katastrofa turės neigiamą poveikį tiek mėgėjiškai, tiek pramoninei žvejybai, tiek ir visai turizmo bei poilsio sistemai Juodosios jūros regione. Vandens tarša ir jūrų faunos bei floros žūtis sumažins paplūdimių ir kurortinių zonų patrauklumą, o tai gali lemti turistų skaičiaus sumažėjimą ir ekonominę žalą regionui. N. Matviienko pažymėjo, kad ekosistemos ir žuvų išteklių atkūrimui reikės daug pastangų ir laiko. Ji pabrėžė, kad svarbu nedelsiant imtis priemonių užterštiems vandens ištekliams išvalyti, žvejybos pramonei ir aplinkos apsaugos priemonėms atkurti. Ekspertė paragino įvairias šalis ir aplinkos apsaugos srities specialistus bendradarbiauti, kad būtų imtasi veiksmingų priemonių, siekiant užkirsti kelią panašioms ekologinėms katastrofoms ateityje. Būtina stiprinti ekologijos tarptautinius standartus ir reglamentus, didinti visuomenės informuotumą apie gamtos išsaugojimo ir darnaus vystymosi svarbą.
O. Davydov pranešimas buvo skirtas Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos griūties chronologijai ir preliminarioms šios katastrofos pasekmėms. Hidroelektrinė, kuri yra viso Kakhovkos hidromazgo dalis, yra Dniepro upės apačioje, netoli Nova Kakhovka miesto. Šį hidromazgą sudaro pylimo užtvanka, gravitacinė užtvanka su išleidimo šliuzų sistema, hidroelektrinė, navigacinis šliuzas ir Šiaurės Krymo kanalo žiočių dalis. 1952–1956 m. buvo suformuotas hidromazgas ir rezervuaras, dėl kurio buvo užtvindyta Dniepro žemupio slėnio viršutinė dalis ir Nizhnedneprovsky salpos, kurios turėjo svarbią aplinkosauginę ir istorinę bei kultūrinę reikšmę.
Dėl ginkluotos agresijos 2022 m. vasarį Kakhovkos hidromazgas buvo užgrobtas ir smarkiai sugadintas. Nuo 2022 m. lapkričio pradžios okupacinė valdžia pradėjo nekontroliuojamą vandens išleidimą iš rezervuaro per šliuzų sistemą. Dėl to sumažėjo vandens lygis viršutinėje rezervuaro dalyje ir susidarė neįprastai aukštas lygis apatinėje Dniepro dalyje. 2023 m. birželio 6 d. susprogdinus hidroelektrinės užtvanką, buvo užtvindyta apatinė Dniepro upės slėnio dalis. Todėl pakilo vandens lygis Dniepro-Bugo žiotyse. Užtvindyta maždaug 68 proc. Dniepro kairiojo kranto teritorijos ir 32 proc. dešiniojo kranto slėnio.
Šiame pranešime pažymėta, kad dėl Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo visiškai užtvindytas Nizhnedneprovsky nacionalinis parkas ir užlieta Beloberezhye Svyatoslav nacionalinio parko dalis. Nacionalinio parko užtvindymas lėmė didelius šio regiono biologinės įvairovės ir gamtos išteklių nuostolius. Šis karo nusikaltimas sukėlė socialinio ir ekonominio, ekologinio ir epidemiologinio pobūdžio pasekmes. Potvynis paveikė ne tik apatinę Dniepro dalį, bet ir vakarinę Juodosios jūros dalį, įskaitant Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos pakrantes. Dėl to labai sumažėjo regiono gamtos ištekliai, ekosistemos ir biologinė įvairovė.
Ne mažiau katastrofiški yra Kakhovkos rezervuaro teritorijos drenažo procesai. Dėl greito drenažo apie 70 proc. šio rezervuaro virto negyva dykuma. Dėl vandens lygio kritimo sumažėjo požeminio vandens lygis ir suintensyvėjo pavojingi geologiniai procesai, tokie kaip grunto nuošliaužos ir jo grimzdimas. Greitas rezervuaro dubens drenažas gali sukelti priverstinį seisminio pavojaus padidėjimą.
O. Davydov pabrėžė, kad ši katastrofa ne tik paveikė ekologinę situaciją ir gamtos išteklius, bet ir padarė didžiulę socialinę ir ekonominę žalą visam regionui. Todėl būtina imtis priemonių, skirtų jos padariniams pašalinti ir užkirsti kelią panašiems incidentams ateityje.
Pranešimą apie Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo teisinius aspektus pateikė K. Latysh, turinti 7 metų akademinę ir 12 metų praktinę teisininkės patirtį. Ji išanalizavo Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo teisinius aspektus, ypač sutelkdama dėmesį į objektyvių duomenų rinkimą iš incidento vietos, kuri yra okupuotoje teritorijoje ir buvo neprieinama tarptautiniams stebėtojams. K. Latysh pabrėžė, kad atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumą ir veikimą karo veiksmų metu tenka šaliai, kuri okupavo hidroelektrinę ir laiko šį objektą savo teritorija. Ji taip pat aptarė įvairius pirminės informacijos rinkimo metodus, įskaitant seismines stotis, palydovinius vaizdus ir ekspertines išvadas.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas šio nusikaltimo kvalifikavimui pagal tarptautinę teisę. K. Latysh nurodė, kad Kakhovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas yra tarptautinis nusikaltimas, pažeidžiantis Ženevos konvencijos I papildomo protokolo 56 straipsnį. Ji pateikė įvairias teisines akto kvalifikacijas, tokias kaip nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, ekocidas ir masinio naikinimo ginklų naudojimas. Šiuo metu Ukrainos saugumo tarnyba ir Tarptautinis baudžiamasis teismas jau pradėjo tyrimą dėl šio incidento pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 ir 441 straipsnius. K. Latysh pateikta informacija yra svarbi, nustatant ir vertinant padarytą žalą, kuri potencialiai yra tarptautinio masto: „Mūsų ekspertai mano, kad šis nusikaltimas turėtų sukelti rimtą tarptautinės bendruomenės reakciją, nes jis padarė didelę žalą ir turi ilgalaikių pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui.“
Diskusijoje pasisakę apskritojo stalo dalyviai akcentavo, kad mokslininkų pranešimuose ir ekspertiniuose vertinimuose parodyta sukrečianti ir neišmatuojamai didelė žala, kurią padarė Rusija, susprogdindama Kakhovkos hidroelektrinės užtvanką. Agresorė privalo atsakyti už šį žiaurų nusikaltimą.
Diskusijos organizatoriai dėkoja LMS nariams už aktyvų dalyvavimą šiame neeiliniame renginyje.
Dr. Zoryna Boiarska,
prof. dr. Jadvyga Regina Kerienė