Birželio 21 d. įvyko XVII Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavimas (Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, Gedimino pr. 53).
Dalius Serafinas (dešinėje) su suvažiavimo dalyvėmis iš Ukrainos
Negalėję atvykti Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) nariai dalyvavo nuotoliniu būdu.
Prieš prasidedant suvažiavimui, įvyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo LMS pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dalius Serafinas, vicepirmininkė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Milena Seržantė, „Mokslo Lietuvos“ laikraščio redaktorius Jonas Jasaitis ir grupė LMS veikla besidominčių asmenų bei žiniasklaidos atstovų. Konferencija buvo tiesiogiai transliuojama Seimo interneto svetainėje. Konferenciją vedė Lietuvos Respublikos Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas.
LMS suvažiavimas buvo transliuojamas tiesiogiai. Jame išryškintos pagrindinės LMS veiklos kryptys. Suvažiavimą pasveikino Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. Gintaras Valinčius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, Seimo ir akademinės bendruomenės pirmininkė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas ir kt.
LMS pirmininko prof. dr. Daliaus Serafino ataskaitoje pažymėta, kad LMS dalyvavo, formuojant Lietuvos mokslo raidą, teikė pasiūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu diskutavo, aptariant ekonomikos ir regioninės politikos, švietimo ir kitus valstybės strategijos klausimus. LMS palaiko glaudžius ryšius su Rusijos užpultos Ukrainos mokslininkais. LMS būstinėje įkurtas Ukrainos mokslininkų, dirbančių Lietuvos universitetuose, veiklos centras, kurio nariai tiesiogiai įsitraukė į LMS veiklą. Centro veiklą kuruoja LMS tarybos narys, Vilniaus universiteto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vygintas Gontis. Palaikomi ryšiai ir su Ukrainoje dirbančiais mokslininkais, organizuojami bendri Ukrainos ir Lietuvos mokslininkų renginiai, planuojami jungtiniai mokslo projektai. Malonu pažymėti, kad, vykdant bendrą veiklą, su grupe šio centro mokslininkų jau galima bendrauti ir lietuviškai.
LMS suvažiavime konstatuota, kad LMS vis daugiau dėmesio skiria ypač aktualiai, bet labai prieštaringai vertinamai, valstybės strategijos krypčiai – regioninei politikai, darnios regionų raidos krypties įgyvendinimo klausimams, smulkiojo ir vidutinio verslo regionuose plėtotei. LMS telkia mokslininkus ir kitus kūrybingus specialistus paieškai sprendimų, kaip optimaliai panaudoti vietinius žmonių, infrastruktūros ir gamtos išteklius regionų ekonomikai skatinti. Didžiausia kliūtimi darniai visų regionų raidai yra atsainus Vyriausybės dėmesys regionams, stoka konkrečių priemonių jų ekonomikai stiprinti.
Toliau taikstytis su abejingumu šiai valstybės raidos sričiai nebegalima. Apie tai liudija ir vis labiau aštrėjančios Lietuvos demografinės problemos. Jokie pavieniai valdžios žingsniai, pavyzdžiui, parama jaunoms šeimoms, įsigyjant būstą, neduos laukiamo rezultato, jei jų nariai negalės regionuose rasti perspektyvaus, šeimos pragyvenimo poreikius atitinkančio darbo ir gyvybiškai svarbių socialinių paslaugų. Didžiausia klaida yra valdžios institucijų įsivaizdavimas, kad atokesni regionai yra tik agrarinio sektoriaus sfera. Regionuose turi būti efektyviai plėtojami pramonės, statybos, transporto ir logistikos, rekreacinių ir kitų paslaugų sektoriai. LMS vien per pastaruosius du dešimtmečius yra atlikusi kompleksinius regionų galimybių tyrimus ir parengusi antropologinę strateginio valdymo metodologiją, kurią taikant galima sparčiai įveikti atokesnių regionų ekonominį ir socialinį sąstingį.
Buvo aptarta jaunųjų mokslininkų situacija. Viešojoje erdvėje vis praslysta tvirtinimai, kad Lietuva tariamai turi pakankamai (ar net per daug) specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, tačiau Europos Sąjungos statistikos duomenys rodo, kad nuo kitų Europos Sąjungos valstybių šioje srityje labai atsiliekame ir šis atsilikimas vis didėja. LMS vicepirmininkė dr. Milena Seržantė pateikė pasiūlymą artimiausiu metu pakeisti doktorantų statusą – iš baigiamosios pakopos studentų į mokslo darbuotojų. Tai atvertų daug platesnes jaunųjų mokslininkų galimybes dalyvauti, prisidedant prie valstybės ūkio ir kultūros pažangos, paskatintų gabiausią jaunimą pasirinkti mokslinio tyrėjo kryptį.
Aptarta ir akademinę karjerą baigusių mokslininkų, vadinamojo „sidabrinio potencialo“, panaudojimo problema. Tik trys Lietuvos universitetai bando šią itin aktualią problemą dalykiškai spręsti. Tuo tarpu kituose universitetuose ilgus dešimtmečius mokslui atidavę specialistai lieka pamiršti ir su kai kuriais neretai nutraukiami net formalūs ryšiai. Daugelyje užsienio valstybių šis mokslininkų rezervas yra itin vertinamas dėl savo patirties ir sukauptos kompetencijos. Ilgą laiką ir Lietuvoje vyresnio amžiaus sulaukę mokslininkai buvo laikomi akademinės bendruomenės nariais. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau įsivyraujantis biurokratinis požiūris visiškai nesugeba suvokti profesinę karjerą baigusių mokslininkų panaudojimo galimybių: neretai šie mokslininkai tarsi išbraukiami iš valstybės išteklių rezervo.
LMS suvažiavime išryškinta galimybė įtraukti šiuos, ypač vertingą patirtį sukaupusius tyrėjus, suteikiant jiems afiliuoto mokslininko (dėstytojo, mokslo darbuotojo ir pan.) statusą. Afiliuotam mokslininkui suteikiama galimybė naudotis universiteto biblioteka, duomenų bazėmis, o kartais ir įranga, susijusia su jų ilgamečių tyrimų sritimis. Metas suprasti, kad šių mokslininkų indėlis yra itin vertingas ir nereikalaujantis jokių papildomų išlaidų. Tai jų mokslinės ir mokslo populiarinimo publikacijos, dalyvavimas, rengiant kasmetinius mokslo renginius ir leidinius, konsultacijos, ekspertinė patirtis ir kt., kas dabar tarsi pakimba „niekieno“ erdvėje.
Taip pat aptarta ir mokslo pasiekimų sklaidos, t. y. visuomenės informavimo, problema. Dabartinė visuomenė neturi jokio gilesnio supratimo, kuo užsiima Lietuvos mokslininkai, kokie jų pasiekimai ir indėlis į pasaulio mokslą. Todėl nereikia stebėtis, kad mokslo pasiekimai taip vangiai diegiami į valstybės ekonomiką, kad neretai verslas inovacijų ieško užsienyje, net nebandęs pasidomėti, kas šioje srityje sukurta Lietuvoje. Tokios sklaidos būtinybė išryškėja ir stiprinant tarpdisciplininius ryšius, ir ieškant itin svarbių strateginių sprendimų. Neretai inovacijos perkamos JAV, Suomijoje ar kitose Skandinavijos valstybėse, net nepasidomėjus, kas jau sukurta Lietuvoje. Tokios sklaidos tobulinimas padėtų mūsų visuomenei suvokti ir LMS teikiamas galimybes.