Sveikinu Lietuvos mokslininkų sąjungos narius, visus, kurie nuo 1989 metų iškėlė ir įgyvendino svarbiausius Lietuvos mokslininkų sąjungos tikslus, kūrė ir kuria nepriklausomą Lietuvos mokslo sistemą, suprasdami, kad valstybingumas laikosi ir ant patikimos mokslo šakos. Lietuvos mokslininkų sąjungos tikslai, iškelti jos kūrimo metu, ir šiandien tebėra aktualūs.
1989 metais mes negalėjome numatyti tarptautinio mokslo konkuravimo diskurso. Šiandien tai yra vienas svarbiausių mokslo pažangą lemiančių veiksnių, o kartu ir problema, kurią spręsdama valstybė dar turi daug kur pasitempti. Valstybė turi padėti mokslininkams tapti tarptautinio lygio tyrėjais, daugiau investuoti į mokslininkų kvalifikacijos kėlimą ir naujų kompetencijų įgijimą. Turime permąstyti savo požiūrį į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą, skirti daug daugiau lėšų mokslo veikalų publikavimui užsienio kalbomis, daugiau pasitikėti akademine bendruomene.
Valstybė turi skatinti rengti paraiškas, remti finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais mokslininkus, verslininkus, novatorius, siekiančius dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. Būtina išsamiai išanalizuoti ir liūdnoko Lietuvos dalyvavimo šioje programoje patirtį, nes „Lietuva reitinguojama tik kaip 26-oji pagal dalyvavimų skaičių, 27-oji pagal gautas lėšas.“ (https://www.lmt.lt/lt/programa-horizontas-2020/lietuvos-dalyvavimo-horizonte-2020-statistika/351)
Po Nepriklausomybės atkūrimo mes vis dar vykdome vadinamąją aukštojo mokslo pertvarką, „optimizuojame“, reformuojame, bet patys nematome, kad Lietuvoje atsirado aukštojo mokslo dykynės, baltosios dėmės, kurios, tęsiantis geopolitiniams lūžiams, gali atsisukti prieš mus pačius. Mokslininkas, kaip ir kiekvienas kitas pilietis, turi būti socialiai saugus. O kokią padėtį rodo 1994 m. gruodžio 22 d. priimtas ir šiandien tebegaliojantis Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas Nr. I-732? Mokslininkai nieko netikėto iš valdžios nereikalauja. Jie dirba, kuria valstybei, tautai, žmonijai. Kita vertus, minėto įstatymo laikinumas rodo, kad galbūt atėjo laikas diskutuoti apie Lietuvos Respublikos mokslo kodekso poreikį.
Lietuvos mokslininkų sąjungos nariai suvokia, kad ir šiandien būtina „didinti mokslo savarankiškumą ir kelti atsakomybę, formuoti palankią visuomenės nuomonę ir pritarimą moksliniams tyrimo metodams ir visuotinos gerovės siekiams“. Šis jūsų veiklos tikslas liudija apie akademinės bendruomenės ir visuomenės atskirtį, kuri, deja, tęsiasi jau daugelį metų ir kurios vaisiai išryškėjo pandemijos metu ir šiandien, vykstant informaciniam karui bei tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą.
Šiandien visi, kurie vadovaujasi teisinės valstybės principu ir gerbia tarptautinę teisę, turėtų prisiminti Lietuvos mokslininkų sąjungos 2022 m. vasario 24 d. kreipimąsi, kuriame pasakyta: „Nė viena mokslinė institucija, nė vienas mokslininkas neturi įsitraukti į nusikaltimus prieš taikoje gyvenusią žmoniją. Šventa mokslininkų pareiga nebendradarbiauti su karines avantiūras suplanavusiomis ir jas pradėjusiomis struktūromis ir aktyviai prisidėti, kad karą Europoje pradėjęs režimas kuo greičiau žlugtų, o kruvinas avantiūras pradėję asmenys neišvengtų atsakomybės.“ (prieiga internetu: http://lms.lt/wp-content/uploads/2022/02/LMS-parei%C5%A1kimas-d%C4%97l-Rusijos-prad%C4%97to-karo-Europoje.pdf).
Atskirtį tarp visuomenės ir mokslo bendruomenės bandote įveikti ir dvisavaitiniu leidiniu „Mokslo Lietuva“ bei interneto svetaine. Padėka ir pagarba besidarbuojantiems žiniasklaidos priemonėse, kurios ne tik informuoja, bet ir formuoja, ne tik konstatuoja, bet ir polemizuoja, ne tik pristato, bet ir primena. Kita vertus, išlieka uždavinys plėsti auditoriją, įtraukti daugiau Lietuvos gyventojų, tiesiogiai nepriklausančių akademinėms bendruomenėms.
Suvažiavime bus kalbama apie iššūkius, kylančius Lietuvos mokslininkų sąjungai, Lietuvos mokslo pasauliui, akademinėms institucijoms ir bendruomenėms. Kaip liudija XVII Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavimo programa, suvažiavime bus pristatyti Lietuvos mokslininkų sąjungos nuveikti darbai, valdymo organų ataskaitos, išrinkti nauji sąjungos valdymo organai, surengta diskusija dėl Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo perspektyvų. Norėčiau, kad suvažiavimas pasiųstų Lietuvos visuomenei žinutę: Lietuvos mokslininkų sąjunga yra atvira, profesionali ir pasirengusi spręsti individo, visuomenės, valstybės problemas.
Taigi dėkoju už galimybę tarti sveikinimo žodį, už bendradarbiavimą su „Mokslo Lietuva“. Linkiu veiksmingo ir prasmingo darbo ne tik suvažiavime, bet ir kasdienybėje. Telydi mus visus habil. dr. Stepo Janušonio, buvusio Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininko, 1998 metais ištarti žodžiai: „Čia susibūrė neabejingi Lietuvos ateičiai ir mokslui žmonės.“