Prisiekė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės teikimą, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu nuo liepos 4 d. paskyrė G. Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Gintautas Jakštas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. buvo paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru, atsakingu už studijas, mokslą ir technologijas. Naujojo ministro gyvenimo aprašyme rašoma, kad 2016–2020 m. jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovu.
Nuo 2018 m. G. Jakštas buvo laisvai samdomu švietimo ekspertu. 2020 m. Nacionalinei švietimo agentūrai rengė analizę ir rekomendacijas, kaip įvertinti mokinių pasiekimus, o Europos profesinio mokymo plėtros centrui – Europos įgūdžių indekso apžvalgą, 2018–2019 m. rengė Europos Komisijos rekomendacijas Vengrijos suaugusiųjų švietimui, „Dvynių projekto“ rekomendacijas Azerbaidžano švietimui.
Prisijungimas prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Seimas priėmė Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas, kuriomis nutarta sudaryti teisines prielaidas pasirengti ankstesnei elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo IPS / UPS sistemos. Nustatyta, kad Lietuvos elektros energetikos sistema ne 2025 m., o jau 2024 m. turi būti parengta susijungti ir dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais. Todėl pirmiausia turi būti įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą didinantys projektai. Po sinchronizacijos bus įgyvendinami elektros energetikos sistemos stabilumą didinantys ir integraciją su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka užtikrinantys projektai.
Kaip skelbia Energetikos ministerija, 2022 m. rugpjūčio mėnesį Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Europos Komisija Baltijos energijos rinkos jungčių plano grupės susitikimo metu pritarė veiksmų planui dėl pasirengimo paspartintai elektros energetikos sistemos sinchronizacijai. Vadovaudamiesi šiuo planu, perdavimo sistemų operatoriai atlieka papildomas technines studijas, kurių pagrindu birželio ir liepos mėnesiais bus siekiama priimti bendrus sprendimus dėl paspartintos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos.
Seimui pristatyta Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą, kurį pristatė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys prof. Raimundas Lopata. Pasak Ateities komiteto pirmininko, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės nario R. Lopatos, „šis dokumentas remiasi prielaida, kad ateities negalima numatyti, tačiau galima įvertinti galimus jos raidos scenarijus ir pamėginti kreipti valstybės ir visuomenės raidą pageidaujama linkme“. Artimiausiu dešimtmečiu tokiomis kertinėmis reformomis bus laikomos viešojo valdymo pertvarka, visuotinė gynyba, valstybės ekonominis ir kibernetinis saugumas bei atsparumas, neigiamų demografinių tendencijų sustabdymas ir žalioji pertvarka.
Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ pakeis šiuo metu galiojančią valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą, bus pabaigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema. „Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą prižiūrės Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas ir Vyriausybė. Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Griežtinti pamokų lankomumą. Seimas pritarė siūlymui griežtinti pamokų lankomumo užtikrinimo tvarką, sukuriant teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam ir sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti. Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti, kad mokykla, greta kitų prievolių, privalo: tą pačią dieną informuoti tėvus apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jeigu tėvai nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką; informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų.
Respublikos diena – gegužės 15-oji. Seimas po pateikimo pritarė į Atmintinų dienų sąrašą įtraukti gegužės 15-ąją, kaip Respublikos dieną. Respublikos diena būtų minima kartu su Steigiamojo Seimo susirinkimo diena ir Tarptautine šeimos diena. Anot Atmintinų dienų įstatymo projekto autoriaus Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Raimundo Lopatos, gegužės 15-oji Lietuvai yra svarbi ne tik todėl, kad šią dieną, 1920 m., į pirmąjį posėdį susirinko pirmoji moderniųjų laikų Tautos atstovybė, bet ir dėl to, kad šią dieną Steigiamasis Seimas apsisprendė dėl Lietuvos valstybei ir Tautai itin reikšmingo klausimo, t. y. kokia bus Lietuva. „Steigiamasis Seimas vienu balsu pasirinko Respublikos kryptį. Atkreipiu dėmesį, kad gegužės 15-osios rezoliucija įvardijama ir Kovo 11-osios akte. Visa tai yra Lietuvos valstybės – Respublikos – konstitucinis pamatas“, – sako R. Lopata. 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas vienbalsiai pritarė pirmininko Aleksandro Stulginskio pasiūlytai konstitucinės svarbos rezoliucijai: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis valstybėmis.“