Pradžia – Nr. 12 (721)
Išsamiai, vaizdžiai ir glaustai transhumanizmo esmė ir jos galima raida Lietuvoje buvo pateikta 2017 m. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“, skirtoje reformacijos 500 metų paminėjimui, pranešime „XX a. reformizmas ir XXI a. transhumanizmas, kaip XVI a. reformacijos tąsa“ (žr. http://dobilas.kirvelis.lt/istorija/33-reformacija-reformizmas-transhumanizmas).
Šiame pranešime transhumanizmo idėja pateikiama technologinio determinizmo filosofinės sampratos dvasioje, t. y. nuostatoje, kad žmogaus gyvenimo ir visuomenės kultūros raidą lemia naujos įgyvendintos technologijos. Todėl šiandien transhumanizmas apibrėžiamas kaip XXI a. mokslinis ir technologinis kultūrinis judėjimas, peraugantis į ideologiją. Tai ideologija, siekianti jau šiame šimtmetyje radikaliai transformuoti žmonijos technologinį gyvenimą, žmogaus ir gyvosios gamtos interesų dvasioje. Transhumanizmo ideologijoje slypi inovatyvios mokslinės-technologinės kūrybos idėja, radikaliai keičianti žmogaus gyvenimą.
Analizuojant Lietuvos kultūros evoliuciją šiuo istoriniu požiūriu, galima matyti keturis radikalius technokultūrinės raidos žingsnius. Pirmuoju žingsniu laikome reformaciją (1517–1553), Lietuvoje atsiradusią tik nuo 1553 m., pradėtą Radvilos Juodojo iniciatyva. Europoje reformacija pasireiškė, kai gyvenimui pradėjo daryti įtaką mokslas ir ypač jo sukurtos technologijos. Bet reikšmingiausiai antrasis žingsnis pasireiškė XIX–XX a., kai Europos agrofeodalines gyvenimo technologijas pradėjo nustelbti miestų pramoninis gyvenimas, sukėlęs esminius visuomenės struktūros pokyčius, kuriuos matome ir dabar. Bet jau esame prie slenksčio trečiojo žingsnio į visiškai naujos XXI a. reformacijos, lemiančios transhumanizmo atsiradimą.
Transhumanizmo epochą radikaliai pradėjo XX a. atsiradęs naujas mokslas – kibernetika (1948 m.) su savo originalia, nematerialia vertybe, tapusia ypač svarbia organizuojančia ir funkciškai tikslingai veikiančia sistemine jėga, nauja mokslo vertybe – informacija. Iki atsirandant kibernetikai, moksliniame technologiniame gyvenime vyravo materialiosios vertybės, kurioms galioja tvermės dėsnis. Tai apibrėžia fizika (energija) ir chemija (medžiagos). XX a. pabaigoje atsiradus kibernetikos informacijai – bitams, skaitmeninėms technologijoms ir kt., jos savo reikšme pradėjo lemti žmonių gyvenimą labiau nei materialiosios.
Kibernetikos ir informatikos mokslų bei technologijų atsiradimas radikaliai pakeitė gyvosios gamtos, gyvybės ir žmogaus sampratą. Visa tai iškėlė transhumanizmo mokslinį ir technologinį judėjimą, kuris šiandien virsta XXI a. ideologija. Ji prognozuoja, kaip dar šį šimtmetį žmonija inovatyviu mokslo ir technologinės kūrybos bei jos rezultatų įgyvendinimo keliu gali eiti link naujos, t. y. tobulesnės, žmogaus rūšies gyvenimo.
Transhumanizmo epocha sąlyginai dalijama į dvi dalis. Pradžioje turės būti sukurtas dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence), po to dirbtinė gyvybė (angl. artificial life). Tai leis įgyvendinti dirbtinio proto ir dirbtinės gyvybės konvergenciją, kuri lems kokybiškai naujos gyvybės sukūrimą ir leis pasiekti singuliarumą. Taip įsivaizduojamas „postžmogaus“ rūšies atsiradimas.
Suprantama, kad ne kiekvienas šiandienos žmogus gali tikėtis pasiekti singuliarumą. Galima svajoti tik apie vaikų ar vaikaičių galimybes. Pirmiausia svarbu, kad vaikai ir vaikaičiai įgytų reikiamą aukštą inžinerinį, ypač bioinžinerinį, išsilavinimą, ko dabartiniu metu pas mus dar nėra tikslingai siekiama. Reikės nebijoti ir mokėti dirbti ir gyventi su įvairiausiomis technologijomis, net ir su specialiais intarpais („čipais“), pavyzdžiui, į smegenis. Todėl nestebina, kad dauguma žmonių nori tik „paprastai ramiai“ gyventi ir nėra linkę tapti bei būti kūrybos žmonėmis. Konservatyvieji sudarys bazinių žmonių klasę, t. y. bus tuo, kuo šiandien yra kultūrinių augalų laukinės rūšys gamtoje. Greta jų susiformuos baziniai intelrobotai, kurie pradžioje bus naudojami kaip bazinių žmonių pagalbininkai. Tačiau vėliau, jei baziniai žmonės užsikonservuos, o baziniai intelrobotai progresuos ir peraugs į superintelrobotus net ir bioląstelinės organizacijos formoje, jie pasieks savitą singuliarumą, tapdami postžmogaus bendro gyvenimo ir kūrybos kolegomis. Tingiam, nelavinančiam savo protinių gebėjimų baziniam žmogui teks susitaikyti ir tenkintis gyvenimu gyvojo pasaulio ekologinėje nišoje.
Kaip jau matome, šiandien pasaulyje didžiulis dėmesys skiriamas dirbtiniam intelektui. Esame gąsdinami dirbtinio intelekto pavojumi žmonijai, kai svarstoma, kad dirbtinis intelektas savo protine, kūrybine galia gali pralenkti žmogaus protinius gebėjimus. Taip pat jau kuriama ir dirbtinė gyvybė. 2010 m. J. Craig Venter laboratorija (JAV) paskelbė sukūrusį pirmąjį vienaląstį organizmą, kuris „gamina-sintezuoja“ Venterio norimą produktą. Primename, kad Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro (Vilnius-Lithuania iGEM) studentų sintetinės biologijos komandos laimi prizus tarptautiniuose konkursuose. (Tęsinys – kitame numeryje)