Pokalbis su dokt. Julija Kalpokiene
Šiemet paskelbtoje banko „Goldman Sachs“ ataskaitoje rašoma, kad turinį kurti gebantis dirbtinis intelektas galėtų atlikti ketvirtadalį viso darbo, kurį šiuo metu dirba žmonės, o iš viso dėl automatizacijos Europos Sąjungoje ir JAV darbus galimai praras net 300 mln. žmonių. Dažnėjant kalboms apie dirbtinio intelekto įtaką žmonių darbui, svarbu ne tik pasirūpinti teisiniu reguliavimu, bet ir atsakingai rinktis reguliavimo strategiją bei priemones, o nerimaujantiems dėl savo darbo vietos – tobulinti technologinį raštingumą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė Julija Kalpokienė, parengusi disertaciją šia tema.
Itin išpopuliarėjus dirbtiniam intelektui, dažnai nesusimąstome, kad galbūt mūsų vartojamą kūrybinį turinį sukūrė ne žmogus. Pavyzdžiui, skaitydami tekstus arba net klausydamiesi muzikos. Dirbtinis intelektas ir toliau sparčiai tobulėja, todėl gali būti, kad ateityje vis mažiau galėsime būti įsitikinę, kad daina, straipsnis, vaizdo įrašas ar kitas kūrybinis darbas yra sukurtas žmogaus. „Rinkoje galima pirkti kūrybinius rezultatus, kūrinius – nebūtinai iš žmonių, kurie iš to gyvena. Kuo toliau, tuo paprasčiau kiekvienam iš mūsų kurti originalų turinį, pasitelkiant dirbtinį intelektą“, – aiškina tyrėja.
Dirbtinis intelektas žmonių neišstums
Mokslininkės teigimu, žmonės, nerimaujantys, kad dirbtinis intelektas iš jų atims darbo vietą, pirmiausia turėtų pasirūpinti savo technologiniu raštingumu. Kaip ir bet kurios kitos naujos technologijos atveju, reikia perprasti dirbtinio intelekto veikimą, naudą ir galimus trūkumus. Dėl to su naujovėmis turi būti supažindinami ne tik darbuotojai, kuriems tai aktualu jau dabar, bet ir moksleiviai mokyklose, kurie šias technologijas naudos ateityje. „Istorijoje jau ne kartą technologijos keitė tai, ką ir kaip žmonės dirba, kokių įgūdžių reikia darbo rinkai. Nebus taip, kad dirbtinis intelektas visiškai išstums žmones iš darbo rinkos, tačiau jo panaudojimas pareikalaus darbuotojus ugdyti naujus įgūdžius“, – pasakoja
J. Kalpokienė.
Atpažinti dirbtinį intelektą kūryboje vis dar sunku
Šiuo metu vienu opiausių klausimų išlieka dirbtinio intelekto panaudojimas, kuriant originalų turinį, kuris iki šiol buvo laikomas kūrybine veikla. Vis dar sunku atpažinti, ar rezultatui sukurti buvo panaudoti dirbtinio intelekto įrankiai. „Nors yra kuriami tam tikri atpažinimo įrankiai, jų tikslumas nėra šimtaprocentis, o gerėjant atpažinimo įrankiams, gerėja ir pačios technologijos, geriau geba „sumėtyti pėdas“ ir pasidaro toks užburtas ratas“, – pažymi J. Kalpokienė.
Neatmestina, kad ateityje galimai bus priimtas sprendimas, jog žmonių kūrybinis potencialas visuomenei nėra reikalingas, ir ši veikla bus palikta dirbtiniam intelektui. Tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas, įvertinus pavojus ir potencialą, įvykus diskusijoms. Mokslininkė pabrėžia, kad atidžiai aptarti ir pasverti būtina bet kokį teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į jo poreikį ir apimtis. „Turėtume analizuoti, kokia yra rizika, kokias priemones turime arba galėtume turėti tam, kad efektyviai reguliuotume dirbtinio intelekto panaudojimą su kuo mažiau neigiamų pasekmių visuomenei, žmogaus teisėms bei rinkai. Reguliavimas gali būti priemonė išsaugoti tam tikrus įgūdžius. Galbūt mes, kaip visuomenė, matysime tame vertybę ir vertę“, – sako J. Kalpokienė.
Kūryba be dirbtinio intelekto – su žymėjimu
Doktorantės J. Kalpokienės disertacijos „Teisinės priemonės skatinti žmonių kūrybiškumą dirbtinio intelekto eroje“ tikslas yra pasiūlyti teisinio reguliavimo priemones, kurios padėtų skatinti ir išsaugoti žmonių, kūrėjų įgūdžius. Pavyzdžiui, suteiktų finansines paskatas arba užtikrintų, kad galimas žmonių kūrėjų sumažėjimas būtų pristabdytas. „Vienas iš siūlymų būtų įvesti žymėjimą, kuris patvirtintų, kad tam tikras kūrinys buvo sukurtas žmogaus, be dirbtinio intelekto“, – vieną tokios priemonės pavyzdį pateikia doktorantė. Tačiau jos realaus pritaikymo gali tekti palaukti ir todėl, kad teisėkūra yra sąlyginai lėtas procesas: naujų technologijų teisinio reguliavimo įvedimas užtrunka. Dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės technologijos dažnai nėra ribojamos valstybių sienų, todėl nacionalinis ar regioninis reguliavimas gali neduoti norimų rezultatų.
„Per greitas ir per griežtas reguliavimas gali paversti tą valstybę ar regioną mažiau konkurencingu už kitus, kur to reguliavimo mažiau arba nėra visai, nes jis gali sulėtinti ar iš viso uždrausti tam tikrų technologijų vystymą, panaudojimą ir panašiai. Tačiau delsimas reguliuoti naujas technologijas taip pat gali turėti ir blogų pasekmių: neigiamai paveikti žmogaus teises, sukurti tam tikrą nelygybę ar kitų problemų“, – didžiausius iššūkius įvardija VDU doktorantė.
Diskusijos apie etiką
Daug šalių jau yra parengusios nacionalines dirbtinio intelekto strategijas Jos siekia kurti patrauklią aplinką investicijoms ir technologijų vystymui. Dirbtinio intelekto strategijos kuriamos ne tik JAV, Kinijoje ar Europos Sąjungoje, bet ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje. „Europos Sąjungoje yra pateiktas Dirbtinio intelekto akto siūlymas, kurio tikslas – nustatyti į žmogų orientuotas ir etiškas dirbtinio intelekto vystymo taisykles. JAV ir Jungtinėje Karalystėje daug dėmesio sulaukia vaikų apsauga socialiniuose tinkluose ir skaitmeninėje erdvėje. Siekiama priimti atitinkamus teisės aktus, kurie įpareigotų paslaugų teikėjus užtikrinti asmenų apsaugą nuo pavojų ir neigiamo poveikio skaitmeninėje erdvėje. Tai apimtų ir tam tikrą dirbtinio intelekto technologijų panaudojimo reguliavimą“, – pastarųjų metų dirbtinio intelekto reguliavimo aktualijas aptaria J. Kalpokienė.
Nustebino greitas išpopuliarėjimas
Pašnekovės teigimu, rengiant disertaciją, kurios tyrimas vis dar vykdomas, ją labiausiai nustebino, kaip greitai tam tikras klausimas gali išpopuliarėti, tapti aktualus visuomenei, žiniasklaidai ir politikams. „Kai pradėjau tyrimus 2020 metais, buvo daug skepticizmo dėl dirbtinio intelekto panaudojimo kūrybinėms veikloms, dirbtinis intelektas nebuvo vertinamas kaip didelė grėsmė žmonių kūrybiškumui ir įgūdžiams. Tačiau per pastaruosius metus dirbtinio intelekto tema tapo gerokai aktualesnė, ypač po to, kai atsirado „Dall-E“, „ChatGPT“ ir kiti įrankiai, o dirbtinio intelekto technologijos pasidarė plačiai prieinamos, nereikalaujančios didelių investicijų. Teksto, vaizdo, muzikos generavimas yra nuolat plačiai aptarinėjamas visuomenėje, žiniasklaidoje. Šiandien šias dirbtinio intelekto technologijas galime taikyti kiekvienas kad ir išmaniajame telefone“, – greitai pasikeitusį visuomenės požiūrį ir dirbtinio intelekto taikymo mastus aptarė J. Kalpokienė.