Pokalbis su doc. Kristina Čižiūniene
Pasirodžius informacijai apie traukinio maršrutą Vilnius–Varšuva, pastarojo paklausa buvo didžiulė. Pirmieji traukinio bilietai buvo išpirkti akimirksniu. Įsigyti bilietą Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Bet ir dabar keleivių susidomėjimas šiuo maršrutu nemažėja, nes daliai žmonių kelionės, pavyzdžiui, autobusu ar automobiliu, sukelia daug nepatogumų: kelionės metu reikia tik sėdėti, negalima atsistoti ar vaikščioti, maži vaikai negali nevaržomai judėti. Traukinyje šių ribojimų nėra. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Logistikos ir transporto vadybos katedros docentės dr. Kristinos Čižiūnienės, maršruto patrauklumą ir konkurencingumą galima padidinti dar labiau, tačiau reikia išspręsti tam tikrus infrastruktūrinius bei techninius klausimus.
Maršruto reikšmė susisiekimo sistemai
Docentės teigimu, atidarytas maršrutas yra itin reikšmingas susisiekimo sistemai, o pastaroji, nutiesus Europinį geležinkelį „Rail Baltica“, tik didės. Jis užtikrins tiesioginį susisiekimą su Europos Sąjungos šalimis, skatins darnų susisiekimą, atitinkantį žaliosios logistikos iššūkius: „Įgyvendinus „Rail Baltica“ projekte užsibrėžtus tikslus, atstumai tarp sostinių, esančių Baltijos regionine, žvelgiant iš laiko perspektyvos, pranyks. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės vis labiau linkę keliauti į kaimynines šalis, traukinio maršrutas Vilnius–Varšuva ir ateityje nutiesta naujoji geležinkelio vėžė suteiks galimybes keliauti ne tik darbo ar studijų reikalais. Tai atvers galimybę ir trumpalaikėms turistinėms ar pažintinėms išvykoms.“
Galimi maršruto pokyčiai
Žmonės visada norėjo keliauti greitai ir patogiai. Tačiau šiandien maršrutas Vilnius–Varšuva keleiviams vis dar nėra nei patogus, nei greitas. Planuojama, kad, nutiesus „Rail Baltica“, projektinis traukinių greitis galėtų siekti iki 250 km/val. Tuomet pasiekti Lenkijos sostinę būtų galima maždaug per 4 val. Kiek tai bus realu, parodys laikas, kadangi Lenkijos teritorijoje, ypač nuo Šeštokų link Varšuvos, kelias yra vingiuotas ir traukinių greitis siekia apie 40 km/val. Tai turi įtakos visos kelionės laikui.
Pasak K. Čižiūnienės, „siekiant trumpinti kelionės laiką, turėtų būti išspręstas ir persėdimo klausimas. Šiuo metu tai užtrunka apie 30 min., tačiau dėl nenumatytų aplinkybių gali trukti ir ilgiau. Įvairūs infrastruktūriniai pokyčiai vyksta abiejose valstybėse, tačiau skirtingu tempu ir lygmeniu“. Taigi, norint patobulinti maršrutą, pirmiausia abiejose šalyse turėtų būti teikiamos to paties profilio paslaugos kelionės metu – „Wi-Fi“, užtikrinta, kad veiktų elektros prietaisų įkrovimų lizdai, galimybė įsigyti maisto ir gėrimų visos kelionės metu. Būtina rasti vietą pasidėti didesniems lagaminams.
„Tobulinant maršrutą, turėtų būti panaikinti visi galimi kalbos barjerai ir iššūkiai, susiję su informacijos pateikimu keleiviams. Informacija visame maršrute turėtų būti teikiama lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Nors persėdimas ir neužtrunka labai ilgai, tai vyksta perone po atviru dangumi. Siekiant didesnio patogumo keleiviams, reikėtų pagalvoti apie uždaros patalpos ar bent stogelio įrengimą, kad oro sąlygos nesukeltų nepatogumų keleiviams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra 5 stotelės, o iki Varšuvos centrinės geležinkelių stoties – 14, reikėtų sumažinti stotelių skaičių Lenkijoje, nes dėl to kelionė trunka gerokai ilgiau”, – pažymi K. Čižiūnienė.
Techniniai sprendimai, įgyvendinti maršrute Vilnius–Varšuva
Pasak docentės, maršruto atkarpoje buvo tvarkoma infrastruktūra, elektrifikuojami kelio ruožai, modernizuojamos sistemos, gyvenvietėse įrengiamos triukšmo izoliacinės arba triukšmą atspindinčios sienutės ir pan. Kyla daug technologinių klausimų, susijusių su geležinkelio projektavimo ir tiesimo darbais. Pavyzdžiui, žemės išpirkimo klausimai, dideli posūkio spinduliai, vingiuoti kelio ruožai, sankirtos su gyvenamosiomis teritorijomis, kelių transportu, vieno lygio pervažų modernizavimas, tiltų, pralaidų, modernios eismo valdymo sistemos ir pan. K. Čižiūnienė pažymi: „Kai kurios geros idėjos gali ir likti tik idėjomis, o tai turės įtakos ir traukinių greičiui. Kadangi Vilnius – valstybės sostinė, jis gavo puikią galimybę prisijungti prie pagrindinės „Rail Baltica“ atkarpos. Tai lems, kad su vienu persėdimu arba net be jo galėsime keliauti į kitų šalių sostines ir miestus. Tiesa, laikantis žaliojo kurso krypties ir siekiant patenkinti keliautojų lūkesčius, reikės investuoti į modernius, komfortiškus elektrinius traukinius. Šie pokyčiai būtini, siekiant užtikrinti patogų keliavimą.