Lietuvoje yra daugiau kaip tūkstantis ežerų. Glaudus Lietuvos žmonių ryšys su gamta yra ypač ryškus jų artumoje su ežerų ekosistemomis.
Tiek rekreaciniais, tiek pragyvenimo tikslais Lietuvos ežerai padeda užtikrinti pragyvenimą tiek kaimo, tiek miesto gyventojams. Projekto „Lietuvos ežerų ekosisteminės paslaugos: klimato ir žemės naudojimo kaitos poveikis“ tikslas – įvertinti ir kartografuoti ekosistemines paslaugas Lietuvoje nacionaliniu mastu, remiantis daugiamete analize. Jis pradėtas įgyvendinti 2021 m. ir netrukus bus baigtas. Ekologinių procesų sukuriamos paslaugos gali būti skirstomos į aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines.
„Ežerų ekosistemos teikia platų ekosisteminių paslaugų spektrą. Yra daug informacijos apie ežerų ekosistemų svarbą žmogaus ir gamtos ryšiams. Didžiojoje dalyje iki šiol atliktų tyrimų daugiausia dėmesio buvo skiriama vieno ežero ekosistemoms. Tik nedaugelyje jų pateikiama išsamių žinių apie ežerų ekosistemų teikiamas ekosistemines paslaugas nacionaliniu mastu, tyrimų rezultatus paverčiant erdvine informacija. Būtent tai ir paskatino ištirti bei suprasti ekosisteminių paslaugų teikimą Lietuvos ežerų ekosistemose“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos atstovai.
Projekto rezultatus bus galima rasti geoduomenų bazėje, baigiamojoje ataskaitoje ir mokslinėse publikacijose. Projekto pradžioje buvo surengtas suinteresuotųjų šalių susitikimas, kuriame nuspręsta, kokios ekosisteminės paslaugos bus vertinamos visoje šalyje. Apibrėžtos penkios ekosisteminės paslaugos: negeriamasis vanduo (aprūpinimas), pluoštai ir kitos statybinės medžiagos (aprūpinimas), maistinės medžiagos (reguliavimas ir priežiūra), medelynų sąlygų palaikymas (reguliavimas ir priežiūra) ir rekreacija (kultūrinė).
Antrajame etape atlikta literatūros apžvalga, kad būtų galima suprasti metodinį požiūrį į tyrimą. Remdamiesi šia apžvalga, laboratorijos tyrėjai paskelbė mokslo studiją. Pagrindinė išvada buvo ta, kad atlikta nedaug vertinamųjų ir kartografinių ežerų ekosisteminių paslaugų tyrimų tarptautiniu mastu. Šis etapas leido nustatyti galimus rodiklius ekosisteminėms paslaugoms vertinti ir kartografuoti. Remdamiesi ežerų ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymo nacionaliniu mastu metodikų poreikiu ir nustatytais rodikliais, sukūrėme savo metodines sistemas. Jos paskelbtos moksliniame straipsnyje, kuris buvo mūsų tolesnio darbo pagrindas.
Tam, kad surinktų duomenis, sudarytų žemėlapį ir atliktų vertinimą, tyrėjai, remdamiesi turimais duomenimis, iš HydroLAKES duomenų bazės atrinko daugiau kaip tūkstantį ežerų, kuriuos reikėjo išanalizuoti. Duomenys buvo renkami iš kelių šaltinių: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos stebėjimo duomenų, nuotolinio stebėjimo, modeliuojamų duomenų ir geoerdvinių duomenų bazių. Paieška buvo išplėsta, nes projektas apėmė daugiametę perspektyvą. Surinkti 1990, 2000, 2006, 2006, 2012 ir 2018 metų duomenys. Rezultatas – erdviškai išreikšta Lietuvos ežerų ekosisteminių paslaugų duomenų bazė, apimanti analizuojamus metus.
Kitas LACLAN projekto aspektas – klimato kaitos poveikio ežerų ekosisteminėms paslaugoms vertinimas. Parengėme keturis ateities socialinius ir ekonominius scenarijus pagal RCP 4.5 klimato scenarijų. Ateities duomenys surinkti iš turimų ir pačių tyrėjų sukurtų modeliavimo duomenų. Šio etapo rezultatas – pagal keturis scenarijus sudarytas ežerų ekosisteminių paslaugų žemėlapis 2050 metams. Šio etapo rezultatai bus pateikti geoduomenų bazėje.
Paskutinis šio projekto etapas – sukurtų metodinių pagrindų taikymas didelės skiriamosios gebos perspektyvoje. Kartu su suinteresuotosiomis šalimis atrinkti trys atvejo tyrimai (ežerai). Šiame etape, be didesnės skiriamosios gebos duomenų, naudosime artimąjį stebėjimą (dronų nuotraukas), kad išbandytume galimybę sudaryti ekosistemų paslaugų žemėlapį. Šio etapo rezultatai taip pat bus pateikti geoduomenų bazėje. Remiantis parengta informacija, bus pateiktos rekomendacijos, kaip toliau stebėti ežerų ekosisteminių paslaugų teikimą Lietuvoje. Ši informacija bus pateikta ataskaitoje, kuria galės naudotis aplinkosaugos ir teritorijų valdytojai, valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir kitos piliečių asociacijos.
Preliminarūs LACLAN rezultatai išplatinti keliose tarptautinio lygio konferencijose, pavyzdžiui, EGU 2023. LACLAN projektas prisidėjo prie žinių gilinimo ir buvo vienas iš nedaugelio tyrimų, skirtų ežerų ekosisteminėms paslaugoms kartografuoti ir vertinti nacionaliniu mastu. Šiam projektui skirtas Europos socialinio fondo finansavimas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų ir studentų kompetencijų ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
MRU Aplinkos valdymo laboratorijos tyrėjas, jūrų biologas Miguelis Inácijas yra projekto komandos narys. Klaipėdos universitete jis įgijo ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaro laipsnį, Belgijos Gento universitete baigė jūrų biologinės įvairovės ir apsaugos magistrantūros studijas. Savo mokslinius tyrimus plėtojo Vokietijos Leibnico Baltijos jūros tyrimų institute Varnemiundėje. Daugiausia dėmesio mokslininkas skiria pakrančių ir jūrų sistemose teikiamų ekosisteminių paslaugų vertinimui ir kartogr
afavimui, siekdamas parengti pakrančių ir jūrų valdymo metodus.
Kęstutis Stoškus
Autorius yra MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro Išorinės komunikacijos vadybininkas.