Užsitęsęs neapibrėžtumo jausmas ir pastovumo poreikis vartotojus skatina itin apgalvotai priimti pirkimo sprendimus, susijusius tiek su kasdienine veikla, tiek su ilgalaikių pirkinių įsigijimu.
Ilgalaikis pirkinys, pavyzdžiui, būstas, neretai yra įsigyjamas, imant kreditą. Vartotojo pasirinkimas, imant būsto kreditą, turėtų būti pagrįstas sąžiningo pasirinkimo laisve, kai vartotojui kredito davėjas suteiktų galimybę pasirinkti kintamas arba fiksuotas būsto paskolos palūkanų normas.
Vartotojas nori pastovumo
Šį vartotojo poreikį atspindi Valstybės duomenų agentūros pateikiama naujausia statistika. Pavyzdžiui, šių metų gegužę didžioji dalis namų ūkių nurodė, kad truputį sutaupo (52 proc.) arba išleidžia viską, ką gauna (35 proc.). Vartotojo taupymo elgseną veikia dažnos visuomenėje sklandančios kalbos apie galimą nuosmukį, kylanti bazinė palūkanų norma, politinis ir ekonominis nestabilumas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tokios aplinkybės prisideda ir prie to, kad beveik trečdalis vartotojų nurodo, jog šiuo metu nėra tinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Beveik kas antras vartotojas laikosi neutralios pozicijos, nurodydamas, kad nei tinkamas, nei netinkamas metas tokio pobūdžio pirkiniams įsigyti.
Atsargumo nuostata vyrauja ir nekilnojamojo turto rinkoje. Šių metų balandį net 86 proc. respondentų nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių neketina pirkti ar statyti namo, buto, vasarnamio ir pan. Garantuotą teigiamą atsakymą pateikė tik 2 proc. respondentų. Slopstanti pirkimo elgsena atsispindi ir nekilnojamojo turto pirkimų sandorių rinkoje. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. parduotų būstų skaičius rinkoje pradėjo mažėti, o šių metų pradžioje buvo mažiausias per paskutinius penkerius metus. Viena iš priežasčių – būsto įperkamumo sunkumai. Realių pajamų mažėjimas galėjo pasireikšti tuomet, kai kainų lygio augimas buvo spartesnis, nei augo gyventojų pajamos, kai už tą pačią pinigų sumą galėjome įsigyti mažiau prekių ir paslaugų, bei didėjanti bazinė palūkanų norma.
Nuogąstavimai dėl kainų lygio augimo
Vartotojai baiminasi tolesnio kainų augimo. Gegužę gyventojai nurodė, kad per artimiausius 12 mėnesių infliacijos lygis turėtų siekti 18,6 proc. Gyventojų prognozės dėl infliacijos rodiklio 2023 m. yra linkusios blogėti nuo kovo. Faktiniai duomenys atskleidžia panašią situaciją: šių metų gegužę vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė 18,4 proc. Visgi vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2023 m. gegužę, palyginti su balandžiu, sudarė –0,1 proc. Taigi fiksuojama, nors ir nežymi, defliacija, t. y. kainų lygio mažėjimo procesas. Akivaizdu, kad šiuo metu vartotojui Lietuvoje itin svarbus yra kainų pastovumas.
Subtilybės būsto paskolų rinkoje
Siekiant įsigyti norimą nekilnojamąjį turtą ir imant atitinkamo dydžio paskolą, ypač svarbi skolinimosi kaina. Būsto paskolos palūkanos įprastai susideda iš banko maržos (dažniausiai nustatoma individualiai ir nekinta visą paskolos laikotarpį) ir kintamos arba fiksuotos palūkanų normos. Pastebima, kad Lietuvoje fiksuotos palūkanos dažniausiai yra taikomos vartojimo paskoloms, o kintamos – būsto paskoloms. Kintamos palūkanos yra susietos su EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, išreikšta metinėmis palūkanomis), kuri, priklausomai nuo pasirašytos būsto kredito sutarties sąlygų, gali būti perskaičiuojama kas 3, 6 ar 12 mėnesių.
Kintamų ar fiksuotų palūkanų pasirinkimas
Remiantis abiejų šalių (banko ir vartotojo) sąžiningo pasirinkimo principu, kredito davėjas turėtų pasiūlyti, o vartotojas – tinkamai įvertinti ir apsvarstyti būsto kredito sąlygas tiek su fiksuota, tiek su kintama palūkanų norma. Negalima vienareikšmiškai nurodyti, kokio pobūdžio palūkanų norma yra sąlyginai geresnė ar blogesnė. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Tačiau akivaizdu, kad fiksuotų palūkanų pasirinkimas vartotoją apsaugo nuo kredito įmokų pokyčių nustatytam laikotarpiui. Tai ypač aktualu, kintant EURIBOR.
Dažnu atveju fiksuotų palūkanų kaina yra sąlyginai didesnė nei kintamų palūkanų. Logiška, kad, siekdami pastovumo, turime sumokėti sąlyginai didesnę pinigų sumą. O jeigu sutinkame prisiimti riziką, tuomet galime mokėti sąlyginai mažesnę pinigų sumą. Priklausomai nuo atitinkamoje šalyje išsivysčiusio finansų sektoriaus gali skirtis ir vartotojų elgsena, susijusi su kintamomis ar fiksuotomis palūkanomis. Kaip nurodo Lietuvos bankas, paskolos su kintama palūkanų norma dominuoja Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Švedijoje, o fiksuotos – Prancūzijoje ir Vokietijoje. Naujos bent terminuotai tam tikram laikotarpiui fiksuotų palūkanų normų paskolos sudaro daugiau kaip 85 proc.
Finansinio raštingumo svarba
Akivaizdu, kad, suteikus vartotojui pasirinkimo galimybę dėl kintamų ar fiksuotų palūkanų, šis turi būti įgijęs pakankamą finansinio raštingumo lygį. Finansinis raštingumas – gebėjimas suprasti ir efektyviai panaudoti įvairius finansinius įgūdžius. Pasaulio ekonomikos forumas šiuos gebėjimus priskiria baziniams, tokiems kaip skaitymas ar rašymas. Įvairūs tarptautiniai tyrimai Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinias ir įgūdžius prilygina vidutinei kategorijai, tačiau neišvengiamai šias žinias reikia tobulinti, siekiant padėti pasirinkti geriausius finansinius sprendimus. Danija, Vokietija, Švedija ir Nyderlandai Europos Sąjungoje įvardijamos kaip šalys lyderės finansinio raštingumo kontekste, kur finansiškai raštingų gyventojų dalis yra ne mažesnė nei 65 proc.
Dr. Viktorija Tauraitė
Autorė yra VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslo darbuotoja.