Aptariant metinį Prezidento pranešimą
Lietuvos Respublikos Prezidento metiniame pranešime valdančiųjų vykdoma politika įvardyta kaip paprasčiausia buhalterija, kai viskas matuojama tik „excelinėmis“ lentelėmis, nuolat ieškant, kaip panaikinti kokią svarbią socialinę, bet pelno nenešančią, funkciją ir visa tai įvardyti kaip „optimizaciją“. Gitanas Nausėda pasisakė atvirai: dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės pakeisti neįtikusią valdžią. Šią citatą galima įvardyti, kaip viso metinio pranešimo esminę žinutę, atspindinčią tą valdančiųjų politiką, kurią jie vykdo jau beveik trejus metus.
Valdančiųjų pusėje politika suprantama vienpusiškai – be dalykiškų pokalbių ir sutarimo ieškojimų, nes jie linkę vadovauti valstybei su šūkiu: „Mes viską žinome geriau.“ Nenuneigiamas faktas yra tas, kad po visų skambių valdančiųjų frazių, ultimatumų mėtymosi, nuolatinių bandymų kaltę permesti kitiems, lieka tik noras bet kokia kaina išsaugoti „savus“, vengti atviresnių svarstymų ir aiškios politinės atsakomybės, nepatogias problemas „sušluojant po kilimu“. Akivaizdu, kad valdantieji savo darbotvarkėje neranda noro būti kantresni, mažiau kerštauti politiniams oponentams ir pagaliau atsisukti į visuomenę. Tai pastebėjo ir Prezidentas, pabrėždamas nuosaikesnės diskusijos trūkumą. Ir tai puikiai iliustruoja Seimo valdančiųjų dar vykdomos ar tik inicijuojamos reformos – sveikatos, švietimo ir mokesčių.
Turėdamas esminių pastabų mokesčių pertvarkai, G. Nausėda visgi didžiausią dėmesį skyrė sveikatos sistemos padėčiai, kuri „nėra gera ar net patenkinama“, o įvykdyta sveikatos apsaugos reforma buvo įvardyta kaip prakeiksmas. Tai bene įsimintiniausia vieta iš parlamente skaityto pranešimo. Paženklinta nenoru šnekėtis, atviriau diskutuoti ir praktiškai buldozerio principu Seime prastumta sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka esminių permainų neatneša. Priešingai: poliklinikose ir ligoninėse sumažėjusių eilių nematyti, žadėtas didesnis sveikatos paslaugų pasiekiamumas taip pat neateina, o greitesnės pagalbos žmonėms reikia laukti dar ilgiau. Įspūdingai atrodo sveikatos sistemos pertvarkai skirta suma – jai finansuoti suplanuota skirti per 700 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Numatytas šimtamilijoninis finansavimas, o rezultatų nėra. Nesinori tikėti, kad sveikatos reforma taps tik pinigų įsisavinimo projektu, be jokios juntamos naudos Lietuvos gyventojams.
Žvelgiant iš kitos pusės, nereikėtų stebėtis dėl akivaizdžių ligoninių reformos ydų. Sveikatos apsaugos ministerijos nesugebėjimas tinkamai parengti pertvarkos krypčių, rodiklių ir aiškių įgyvendinimo veiksmų nebuvimas badė akis nuo pat pradžių. Net Valstybės kontrolės išvados buvo negailestingos: Ministerija, vykdydama sveikatos priežiūros tinklo reformą, neparengė susisteminto dokumento, kuriame būtų surašytos planuojamos pertvarkos kryptys, tų krypčių įgyvendinimo veiksmai ir jų terminai. Trumpiau tariant, nebuvo ir nėra bendro plano, kuris parodytų tikslias pertvarkos kryptis ir kaip viskas turi atrodyti po jos.
Deja, sveikatos apsaugos ministras, vietoj to, kad pripažintų šiuos akivaizdžius faktus, besiteisindamas iš esmės sako netiesą. Jo teigimu, sveikatos sistemos reforma vyksta pagal planą (kurio nėra ir niekada nebuvo). Dar daugiau, jis leidžia sau samprotauti, kad galbūt visos sveikatos priežiūros įstaigos galėtų tapti pavaldžios valstybei. Tokių minčių viražų iki šiol sau neleido nė vienas prieš tai buvęs sveikatos apsaugos ministras. Išsisukinėjimas akivaizdžiai atskleidžia, kad sveikatos apsaugos sistemoje procesai paleisti savieigai. Šio neveiksnumo aukomis ir toliau lieka gydymo įstaigų pacientai.
Ne tik sveikatos sistemos pertvarkoje, bet ir daugelyje kitų sričių matomas didžiulis konservatorių noras viską matuoti tik per finansų prizmę. Prezidento žodžiais, buhalterinė eilutė – dar ne viskas, nes žmonėms privalu kurti ne tik finansinę, bet ir socialinę vertę. Skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda pagrįstai nuogąstavo dėl švietimo komercializavimo. Kaip ir ligoninių reforma, Tūkstantmečio mokyklų programa ir šiuo metu vykdomas mokyklų tinklo kriterijų peržiūrėjimas bent jau kol kas atrodo kaip dar viena reforma, skirta pirmiausia europiniams pinigams įsisavinti, o ne vaikų mokymosi sąlygoms ir kokybei pagerinti. Net neabejoju, kad, sulaukę abiturientų egzaminų rezultatų, valdantieji tikrai ras, ką apkaltinti: kalti liks mokytojai, mokyklos ir patys abiturientai, bet tik ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Svarbu suprasti, kad visiems prieinamas kokybiškas švietimas turi didelę įtaką regionų plėtrai.
Atokiau nuo Vilniaus gyvenantiems žmonėms yra svarbus visų viešųjų paslaugų prieinamumas – tiek švietimo ar sveikatos, tiek susisiekimo. Itin taikli Prezidento pastaba dėl vis sunkesnio gyvenimo regionuose privertė ne juokais krūptelėti daugelį parlamentarų, sėdinčių dešinėje plenarinių posėdžių salės pusėje. Prezidentas – teisus: ten, kur nėra kokybiškų sveikatos, švietimo, socialinių, kultūrinių paslaugų, nėra viešojo transporto, kur nenumatoma investuoti į infrastruktūrą – nebus ir žmonių. Jeigu ir toliau bus tęsiama tokia „regioninė politika“, šios vietovės bus pasmerktos sunykti.
Jeigu nežinomybė dėl pertvarkos medicinoje, sunkiai suvokiama švietimo reforma tikrai neprideda sveikatos atskiriems regionams, šios pertvarkos sunkiai leidžia kvėpuoti ir visai Lietuvai. Mūsų valstybė priversta kvėpuoti dulkėmis ir dėl prastėjančios kelių būklės. Situacija šalies keliuose vis dar negerėja, o dėl akivaizdžiai per mažo finansavimo artimiausioje ateityje ne tik neįmanoma tikėtis ryškaus proveržio, bet ir matysime vis daugiau griūvančių tiltų, duobėtų ir netaisomų regioninių ir kitų kelių. Galime, kiek tik norime, kaitalioti Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmatos eilutes, ginčytis dėl prioritetų, tačiau, norint pasiekti kokybinio pokyčio apleistame susisiekimo sektoriuje, reikalingas tik vienas esminis pakeitimas – didinti lėšas kelių priežiūrai. Deja, valdantieji nė nesileido į kalbas – iškart viską atmetė, net neleidžiant pradėti svarstymų. Ir artimiausiu metu dėti viltis, kad jų požiūris pasikeis, tikriausiai neverta. Autorius yra Seimo narys.
Eugenijus Sabutis
Parengta pagal Seimo pranešimą.