„Tikrai ne visi, stodami į universitetą, įsivaizduoja, kuo bus vėliau ar ką nori veikti gyvenime.
Abejoju, ar įmanoma įsivaizduoti, kokios tos studijos bus, kol jų nepradedi. Nors nebuvau baigusi jokios menų mokyklos ir menininke savęs neįsivaizdavau, mane žavėjo mintis dirbti kūrybinį darbą“, – pasakojo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programos vadovė Ana Kočegarova-Maj. Pašnekovės teigimu, vadovavimas didelio lygmens projektui leido iš naujo pažvelgti į Kauną ir atnešė naują patirtį. Einant naujas pareigas teko mokytis suderinti ne vieną sritį: nuo vadovavimo, administravimo iki žmogiškųjų išteklių valdymo. „Reikėjo išmokti dirbti srityse, kurios su menotyros mokslais visiškai nesusijusios“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto absolventė, čia įgijusi menotyros bakalauro, o vėliau – ir kultūros paveldo ir turizmo magistro laipsnį.
M. Plepio nuotr.
Kiekviename mieste įgyvendinamas projektas – unikalus
Prisimindama savo karjeros kelio pradžią, „Kaunas 2022” programos vadovė sakė, kad dar studijuodama suprato, jog sprendimas rinktis menotyros studijas buvo sėkmingas: „Menotyros studijos yra labai daug savyje talpinančios. Jų metu mokėmės ne tik apie meną, bet ir studijavome istoriją plačiąja prasme. Baigus mokslus, sėkminga banga nunešė mane tai į vieną, tai į kitą darbovietę. Atsiradus laisvai gido pozicijai Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, įsidarbinau ten, o vėliau VDU menų galerijoje „101“.
Kalbėdama apie „Kaunas 2022” projekte įgytą patirtį, Ana teigė, kad kiekvienam jo dalyviui tai atnešė naujas pamokas: „Šis projektas kiekviename mieste yra unikalus, o jo įgyvendinimas yra nuolatinis mokymasis. Kartu ieškoma sprendimų, kaip jį įgyvendinti. Tai patirtis, kuri niekada daugiau nebepasikartos. Nors projekto siekiai buvo numatyti iš anksto, tačiau niekas neturėjo aiškių atsakymų, kaip viskas susiklostys.“ Pasiteiravus, kas, einant tokias atsakingas pareigas dideliame projekte, padėjo neprarasti įkvėpimo, programos vadovė nedvejodama atsakė: „Didelė laimė dirbti tokiame kolektyve. Subūrėme talentingus, didelę patirtį turinčius kūrybinės srities žmones.“
Svarbiausia – kad žmonės mieste gerai jaustųsi
Apžvelgdama, kaip projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” metu keitėsi kauniečių santykis su miestu, A. Kočegarova-Maj pabrėžė, kad vykdytomis iniciatyvomis buvo siekta, jog Kauno miesto ir rajono gyventojai ne tik pamatytų savo namus kitomis akimis, bet ir sustiprintų individualų ryšį su juos supančiomis vietomis: „Man atrodo, kad ši misija buvo svarbiausia, ką bet kokia kultūros sostinė gali duoti. Būtent tą pasididžiavimo, ryšio su savo gyvenamąja vieta jausmą, kuris miestui yra labai naudingas. Žmogus, kuris myli savo miestą ir rajoną, yra pasiruošęs daugiau nuveikti jo vardan.“
Apibūdindama savo santykį su Kaunu, Ana teigė, kad menotyros, o vėliau – kultūros paveldo ir turizmo studijos, ypač jų metu nagrinėtas Kauno modernizmo laikotarpis, įskiepijo meilę miestui: „Kultūros sostinės projektas leido gvildenti dar įvairesnius miesto ir rajono istorijos sluoksnius. Plėtėsi ir pats miesto tapatumas, kurį turėjau galimybę pamatyti platesniame Europos kontekste ir visa tai įvertinti. Sėkmingas projektas yra gyvas įrodymas, kad, nepaisant įvairių išbandymų, mūsų kultūros sektorius yra linkęs bendradarbiauti, ir atskleidė, kokias kompetencijas turi jame dirbantys žmonės.“
Įdėtos pastangos, projekto metu sujungiant įvairias iniciatyvas, sulaukė neeilinio įvertinimo. Šių metų Vasario 16-ąją Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo A. Kočegarovą-Maj kartu su kitais projekto kūrėjais ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Pasak projekto programos vadovės, sulaukti tokio apdovanojimo – išties džiugu: „Džiaugiuosi, kad gimiau šalyje, kur kultūrinė ir kūrybinė veikla yra pastebima ir vertinama, kaip svarbi mūsų tapatybės stiprinimui ir ryšių puoselėjimui tarp Lietuvos ir pasaulio.“