Rugpjūčio 15 d. Jurbarko rajone buvo organizuota pažintinė-tiriamoji ekskursija „Augustino Povilaičio gyvenimo takais: nuo Giedrių iki Pašvenčio“.
šeimos kapo Pašvenčių kapinėse
Lietuvos kariuomenės savanoris, Valstybės saugumo departamento direktorius, kpt. Augustinas Povilaitis gimė 1900 m. vasario 24 d. Pašventyje, Jurbarko r. Mokėsi Jurbarke. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1920–1927 m. buvo saugumo policijos valdininkas, o 1927–1931 m. – Kriminalinės policijos valdybos direktoriaus asmeninis sekretorius. 1931–1934 m. – Valstybės saugumo policijos viršininkas. 1933 m. eksternu baigė Kauno suaugusiųjų gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. 1939 m. baigė Teisių fakulteto Ekonomikos skyrių. 1934–1939 m. buvo Valstybės saugumo departamento direktorius. Rašė straipsnius periodiniams leidiniams: „Lietuvos ūkis“, „Ūkininko patarėjas“, „Lietuvos aidas“, „Vairas“, redagavo „Kriminalistikos žinyną“.
gimtosios sodybos vietoje Pašvenčių kaime
Stalino kariuomenei okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 13 d. A. Povilaitis buvo atleistas iš pareigų. Įsipareigojimas Lietuvai jam sutrukdė pasitraukti į Vakarus. Neatlaikiusi Maskvos spaudimo, Lietuvos Vyriausybė sutiko, kad birželio 15 d. K. Skučas ir
A. Povilaitis būtų suimti. A. Povilaitis sulaikytas tėviškėje, kalintas Kaune, tardytas ir išvežtas į Lubianką Maskvoje, kur po metų nuteistas aukščiausia bausme. 1941 m. liepos 12 d. sušaudytas.
akmuo A. Povilaičiui atminti (architektas
Reigirdas Eigelis, 1998 m.)
A. Povilaitis tapo viena pirmųjų sovietinės okupacijos aukų Lietuvoje. 1993 m. buvo reabilituotas. 1998 m. tėviškėje jam pastatytas paminklinis akmuo. 2006 m. vasario 16-ąją Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Istorikas Rimantas Jokimaitis pastebėjo, kad Ulmo proceso archyviniuose dokumentuose yra duomenų, kad buvęs Lietuvos saugumo direktorius Augustinas Povilaitis buvo paslėpęs dėžę „su Lietuvos valstybei svarbiais dokumentais, užkastą sodyboje už 4–5 km nuo valstybės sienos“. Tai labai svarbus istorijos faktas, kuris reikalauja platesnio tyrimo.
Pridedame filmo „Traukinys į mirtį“ apie to laiko įvykius nuorodą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000115577/dokumentinis-filmas-traukinys-i-mirti