Siūloma keisti Konstitucinio Teismo teisėjų nusišalinimo tvarką. Opozicijai priklausančių Seimo narių grupė įregistravo Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo keisti teisėjų – buvusių politikų nusišalinimo tvarką. Teisėkūros iniciatyva kilo po to, kai Europos Komisija 2023 metų teisės viršenybės principo taikymo ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, skiriant politikus Konstitucinio Teismo teisėjais, nėra taikomas joks „atšalimo“ laikotarpis. „Akivaizdu, kad po Stasio Šedbaro paskyrimo, Lietuvos Konstitucinio Teismo politizavimo grėsmė tapo europiniu klausimu. Europos Komisijos pastabos dėl teisės viršenybės principo rodo, kad esama situacija Lietuvą diskredituoja tarptautinės bendruomenės akyse. Po tos kritikos, kurią išgirdome iš Europos Komisijos, turime pripažinti, kad neužtikriname efektyvaus valdžių, politinės bendruomenės ir teismų atskyrimo, kas gali sukurti Teismo ir jo priimamų sprendimų priklausomumą nuo politikų. Dėl to būtina nedelsiant reaguoti ir tobulinti Konstitucinio Teismo teisėjų, prieš tai buvusių politikais, nusišalinimo mechanizmą“, – sako Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė. Ji atkreipė dėmesį į neseną precedentą, kai Konstitucinio Teismo teisėjas vertino įstatymą, už kurį pats neseniai balsavo Seime. Registruotais Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti du naujus teisėjo nušalinimo pagrindus:
1) kai jis yra pats rengęs ir teikęs Seimui svarstyti ir (arba) balsavęs dėl teisės akto, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje, arba išleidęs teisės aktą, kurio atitiktis Konstitucijai ar įstatymui yra tiriama byloje;
2) kai jis su dalyvaujančiais byloje asmenimis priklausė tai pačiai politinei organizacijai, frakcijai ir (ar) buvo su jais susijęs politinio (asmeninio) pasitikėjimo ryšiais. Šis Konstitucinio Teismo teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindas taikomas vienerius metus po to, kai asmuo nustojo eiti valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas.
Valdančiųjų stumiama mokesčių reforma sužlugdys individualią veiklą. „Aritmetinis skaičiavimas, kad bus surinktas didesnis biudžetas, neatsako į klausimus, o kaip rengiamasi padėti, kad smulkusis ir vidutinis verslas nebankrutuotų dėl padidintų mokesčių, kad lengviau išgyventų ekonomikos susitraukimą, nepasitrauktų į šešėlį ar neregistruotų veiklos kitose šalyse“, – sako Seimo narė Rima Baškienė. Jos teigimu, rengiant reformą, darbo grupėje padaryta esminė klaida – neįsiklausyta į verslo atstovų argumentus, neieškota kompromiso ir nesurastas sutarimas. „Net 54 verslo asociacijos pasirašė kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus, abejodamos tokiu mokestinės naštos padidinimo naudingumu mūsų valstybei. Jos pateikė skaičiavimus, kad žalą patirs visi: ir 214,8 tūkst. individualiai dirbančių asmenų, ir 54 tūkst. mažųjų bendrijų narių, tarp jų – net ir gaunantys mažas pajamas“, – pabrėžia R. Baškienė.
Būtina galvoti, kaip skatinti dirbančius asmenis uždirbti daugiau ir deklaruoti visas gaunamas pajamas, o ne džiaugtis, kad net apie 90 proc. dirbančiųjų savarankiškai per metus gauna pajamų tik 15 tūkst. eurų ir mokestinė reforma juos palies labai nežymiai. Panašu, kad šia reforma siekiama dar labiau didinti atskirtį ar tiesiog sužlugdyti individualią veiklą, nes dirbantiems pagal darbo sutartis siūloma didinti NPD, o savarankiškai dirbantiems siūloma mažinti prezumpcines sąnaudas nuo 30 iki 20 proc. nuo apyvartos, mažinti mokesčių kredito apatinę ribą nuo 20 iki 15 tūkst. eurų ir 5 proc. padidinti gyventojų pajamų mokestį. Užsimota keisti ir verslo liudijimų apmokestinimo tvarką.
Miškų kirtimų didinimas garantuoja visuomenės pasmerkimą. „Visuomenė, sukilusi dėl vieno medžio Vilniuje nukirtimo, tikrai pastebės, kad vėl siūloma didinti miškų kirtimo normą Lietuvoje“, – teigia Seimo narys
Tomas Tomilinas. Rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerija paskelbė valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normos didinimo projektą. Juo numatoma 2024–2028 m. kirsti dar daugiau valstybinių miškų nei per praėjusį penkmetį. Nevyriausybinių organizacijų skaičiavimu, remiantis faktine kasmet nuo 2019 m. tvirtinta miškų kirtimų norma, ateinančiam penkmečiui pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42 proc., o per metus būtų leidžiama iškirsti net iki 730 hektarų daugiau plynojo kirtimo ekvivalentu.
Pasak aplinkosaugininkų, ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų mažėja, daugėja ūkinių miškų. Įtampą kelia prie pat gyvenviečių vykdomi plynieji kirtimai, neatliepiami visuomenės ir bendruomenių dvasiniai ir kultūriniai poreikiai. Aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų teigimu, normos skaičiavimo principai ir eiga ignoruoja Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus sutarimus ir siunčia signalą susitarimo dalyviams, kad jų dvejų metų darbas yra niekinis. Šią kirtimų normą svarstė ir aprobavo vienpusiška „Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba“, į kurią nėra kviečiami ekologinio, socialinio ir nemedieninės ekonomikos interesų atstovai, joje net nėra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, todėl ji iš esmės nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų.
Daugiau nei 20 organizacijų, sudarančių Aplinkosaugos koaliciją, pasirašytame rašte pažymėta, kad pasiūlyta pagrindinių miško kirtimų norma apskaičiuota, naudojant pasenusią 2008 m. metodiką, kuri neužtikrina Europos žaliojo kurso tikslų, neatitinka Europos Sąjungos miškų strategijoje pateiktos tvarios miškotvarkos sampratos, neatliepia klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizių, neužtikrina socialinių ir nemedieninės ekonomikos poreikių.
Krizė sveikatos apsaugos sistemoje. „Mirusio būklė – stabili“, – ironizuoja Seimo narys Julius Sabatauskas. Per pandemiją į duobę įpuolusi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema iš jos nebeišlipa. Po pandemijos žmonės masiškai ieško medicininės pagalbos dėl uždelstų problemų, o ją gauti – vis sunkiau. Šią vasarą beveik visiškai sustojo Zarasų ligoninės darbas, kai pasitraukė jos visa pagrindinių gydytojų komanda. Krizė ištiko gydymo įstaigas Raseinių ir Skuodo savivaldybėse. Gyvybės požymių beveik neberodančios institucijos būklę pavadinti stabilia – makabriška. Pati sveikatos sistemos reforma tampa rizikos veiksniu, dėl kurio serga ir miršta žmonės. Pacientai ir toliau priversti po kelis mėnesius laukti gydytojo konsultacijų. Neverta nė aiškinti, kuo tai gresia kardiologinių, psichikos ir kitų ligų ištiktiems žmonėms.
Gydytojų trūksta ir sostinėje, ir didmiesčiuose, o regionuose jų jau praktiškai nelieka. Didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, gydymo įstaigose kritiškai trūksta slaugytojų. Tai paralyžiuoja įstaigų darbą ne mažiau kaip gydytojų trūkumas. Medikai apkrauti biurokratinėmis nesąmonėmis, didžiąją dalį savo laiko jie tiesiog iššvaisto pildydami formas. Tuo metu gydymo įstaigose, kurių eilėse žmonės laukia po keletą mėnesių, gana tuščia. Peršasi išvada, kad savo reformomis sveikatos ministras sėkmingai išgujo iš gydymo įstaigų ir gydytojus, ir pacientus.