Džiugi žinia: šių metų antrą ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo 1,8 procentiniais punktais (nuo 7,7 proc. iki 5,9 proc.). Ar tikrai viskas pozityvu? Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime plačiau į situaciją Lietuvos darbo rinkoje šių metų balandį, gegužę ir birželį.
Užimtųjų skaičius didėjo
Situacija darbo rinkoje gali būti vertinama teigiamai, nes šių metų antrą ketvirtį užimtųjų skaičius padidėjo beveik 4 procentais, o bedarbių skaičius sumažėjo, lyginant su pirmaisiais trimis metų mėnesiais. Tikėtina, kad tam reikšmingą įtaką padarė jaunimas (15–24 metų asmenys), kurio nedarbo lygis sumažėjo kone perpus (nuo 16,1 proc. iki 8,5 proc.), lyginant su praėjusiu ketvirčiu. Paminėtinas ir karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimas ir integravimasis į mūsų darbo rinką. Per visą karo Ukrainoje laikotarpį į mūsų šalį atvyko beveik 80 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Didžioji jų dalis (apie 49 tūkst.) yra darbingo amžiaus asmenys (18–64 metų).
Vadovų daugiau privačiame sektoriuje
Žvelgiant į darbo rinką struktūriškai pagal profesijų grupes, matoma, kad dominuoja specialistai (29 proc.), kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (14 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai (12 proc.). Panaši situacija buvo ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Taigi esminių pokyčių nepastebėta. Visgi matomi skirtumai tarp viešojo ir privataus sektorių. Viešajame sektoriuje be minėtos specialistų grupės (49 proc.) dar galima išskirti technikus ir jaunesniuosius specialistus (12 proc.) bei nekvalifikuotus darbininkus (10 proc.). Privačiame sektoriuje specialistų yra sąlyginai mažiau (22 proc.), tačiau išsiskiria kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų kategorija (17 proc.) bei paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai (13 proc.). Be to, vadovų privačiame sektoriuje buvo daugiau (10 proc.) nei viešajame sektoriuje (6 proc.). Taigi privačiame sektoriuje dažniausiai yra sutelkti žmogiškieji ištekliai, kurie užima sąlyginai aukštesnes profesijų kategorijas.
Moterys dažniau turi aukštąjį, aukštesnįjį išsilavinimą nei vyrai
Didžioji dalis (51 proc.) užimtų gyventojų šių metų antrąjį ketvirtį buvo įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Visgi, moterys (60 proc.) dažniau buvo įgijusios minėtą išsilavinimą nei vyrai (41 proc.). Analogiško pobūdžio pokyčiai lyčių aspektu buvo pastebėti ir šių metų pirmąjį ketvirtį.
Lietuvos darbo rinkoje dominuoja samdomieji darbuotojai (89 proc.) ir tik 11 proc. užimtų gyventojų sudaro savarankiškai dirbantys asmenys. Pastaraisiais vadinami žmonės, kurie turi verslą, dirba vieni arba su partneriu (-iais) ir neturi nuolatinių samdomų darbuotojų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, savarankiška veikla užsiima daugiau vyrų (13 proc.) nei moterų (8 proc.). Šiame kontekste galima paminėti mokesčių reformą, kuri, nepriklausomai nuo to, kokia jos galutinė versija bus patvirtinta, tiesiogiai nepalies didžiosios dalies užimtųjų gyventojų. Visgi galimai mokesčių reforma netiesiogiai gali paveikti kiekvieną iš mūsų per įsigyjamas prekes ir (arba) paslaugas, kurias teikia savarankiška veikla užsiimantys asmenys.
Viešajame sektoriuje užimtųjų gyventojų daugiausiai dirba švietimo srityje (32 proc.), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo srityse (23 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje (22 proc.). Toks pasiskirstymas logiškas, kadangi viešojo sektoriaus tikslas yra užtikrinti viešųjų gėrybių, t. y. valstybės teikiamų prekių ir paslaugų prieinamumą visiems visuomenės nariams. Privačiame sektoriuje pastebima kitokia užimtųjų struktūra. Didžioji jų dalis dirba apdirbamojoje gamyboje (22 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonte (21 proc.), statybose (10 proc.). Taigi efektyviai funkcionuojant viešajam ir privačiam sektoriui gali būti užtikrinamas įvairių prekių ir paslaugų asortimentas.
Paslaugų sektorius – traukos centras papildomam uždarbiui
Darbuotojai, dirbantys daugiau nei viename darbe, dažniausiai papildomam darbui pasirenka paslaugų sektorių. Šių metų antrą ketvirtį net 81 proc. užimtų gyventojų papildomam uždarbiui pasirinko būtent paslaugų sektorių.
Lietuvos darbo rinkos situacija turėtų išlikti panaši ir kitais metais. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis turėtų būti lygus 7,8 proc. (Europos Komisija: 6,6 proc.), o 2024 m. – 7,5 proc. (Europos Komisija: 6,5 proc.). Optimistiškesnės pozicijos laikosi Finansų ministerija, kuri prognozuoja, jog šiais metais nedarbo lygis bus lygus 7,3 proc., o 2024 m. – 6,9 proc.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja