Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) priėmė daugiau nei tris šimtus studentų iš Ukrainos.
Jono Petronio nuotr.
Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių – Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva VDU Švietimo akademijos patalpose Vilniuje atidarytas Ukrainos centras – humanitarinės pagalbos ir švietimo erdvė, kurioje jau apsilankė daugiau nei 24 tūkst. ukrainiečių. VDU studijuojantys ukrainiečiai aktyviai dalyvauja bendruomenės veiklose, savanoriauja šiame centre ir tiki, kad universitete įgyta patirtis pravers, atstatant savo gimtąją šalį.
Organizuoja susibūrimus
Kyjive gyvenusi Kateryna Strutinska į Lietuvą atvyko 2022 m. kovą. Planavusi čia pabūti tik kelias savaites ar mėnesius, Kateryna ilgam įsikūrė Kaune – teisės magistrą turinti mergina įstojo į VDU Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūrą. „Neįsivaizdavome, kad karas truks taip ilgai. Kaune gyvena artimi mano tėvų draugai, kurie mus labai šiltai priėmė. Esu jiems už viską labai dėkinga. Nesigailiu, kad pasirinkau studijuoti VDU. Man čia labai patinka ir tai yra puiki galimybė įgyti europinį išsilavinimą ir išbandyti save naujoje srityje. Dėstytojai yra malonūs ir draugiški, VDU bendruomenė visada pasirengusi tau padėti“, – teigia magistrantė. Dėl didelės ukrainiečių bendruomenės universitete ji jaučiasi kaip namie. Tarp jos draugų – studentai iš viso pasaulio. Magistrantė aktyviai dalyvauja ukrainiečių bendruomenės veikloje. Studentai pokalbių kanale „Telegram“ diskutuoja įvairiomis temomis, sprendžia iškilusias problemas, padeda vieni kitiems, organizuoja susitikimus.
„Visada stengiamės paliesti karo temą, kad pasaulis ir kauniečiai jos nepamirštų. Tai darome, organizuodami įvairius susibūrimus. Pavyzdžiui, minint karo metines, vasario 24 d., išėjome į gatves su pačių pasigamintais plakatais. Dalyvavome diskusijoje dėl Ukrainos centro atidarymo Kaune – tokio pat, koks yra Vilniuje“, – pasakojo Kateryna.
Merginos didžiausia aistra – dainavimas. Praėjusią vasarą ji surengė koncertą ukrainiečiams „Kauno – Europos kultūros sostinės“ įkurtame „CulturEUkraine“ centre, kuris šiuo metu jau uždarytas. Kateryna dainavo ukrainietiškas dainas kartu su kitais atlikėjais, koncerto metu rinko paramą karo aukoms. Ateityje mergina planuoja savanoriauti ir Ukrainos centre Vilniuje.
Gyvena šia akimirka
Iš didmiesčio atvykusi Kateryna nedideliame Kaune kartais jaučia veiklos trūkumą, tačiau pripažįsta, kad, kai tavo šalyje vyksta karas, rami ir taiki aplinka – geriausia vieta gyventi. „Iš pradžių buvo sunku priprasti čia gyventi, nes visada norėjau grįžti namo (ir vis dar noriu). Labai pasiilgdavau namų, tačiau su draugų ir mylimojo, kurį sutikau Kaune, palaikymu pripratau daug lengviau. Labai vertinu didžiulį lietuvių palaikymą. Jūs esate nuostabūs žmonės“, – pasakojo Kateryna. Pasak jos, lietuviai gali būti pavyzdys kitoms šalims savo stipria politine pozicija ir patriotizmu: „Būdama Kaune, iš lietuvių negirdėjau blogų komentarų apie savo šalį. Esate dideli patriotai, ir tai mane tikrai labai stebina. Taip pat čia man labai patinka gamta ir gražūs keliai.“ Gyvendama Lietuvoje, mergina mėgaujasi kiekviena akimirka ir apie tolimus planus stengiasi negalvoti.
„Prieš karą viską labai detaliai planuodavau, bet dabar Ukrainoje sakome: mes nežinome, kas bus kitą minutę, tai kaip galite klausti apie mūsų planus. Pirmiausia mano planas – baigti VDU, o po to bus matyti. Žinoma, labiausiai norėčiau, kad karas baigtųsi kuo greičiau ir visi ukrainiečiai galėtų grįžti namo – į savo mylimą Ukrainą“, – sakė Kateryna.
Patirtimi dalijasi su bendraamžiais
Pagal mainų programą ekonomiką VDU studijuojantis Oleksandras Šyba visą savo laisvalaikį skiria savanorystei Ukrainos centre. Vaikinas padeda organizuoti įvairius mokymus, renginius, kalbų kursus ir stovyklas vaikams. „Ukrainos centro atidarymas praėjusių metų birželio mėnesį buvo išskirtinis įvykis, nes tai – unikalus centras visoje Europoje. Man yra didžiausia garbė būti šio projekto dalimi ir dirbti su nuostabia savanorių komanda, teikiančia visą reikiamą pagalbą Ukrainos moterims ir vaikams, kurie turėjo bėgti iš savo šalies dėl Rusijos vykdomo karo.“
Pasak Oleksandro, savanorystė yra geriausias būdas išlaikyti ryšį su tėvyne: „Savanoriaudamas ne tik padedu žmonėms, saugau mūsų tradicijas, bet ir įgaunu naujos patirties, susipažįstu su įdomiais žmonėmis. Praleidžiu daug laiko, klausydamasis karo istorijų, tačiau, nors jos ir liūdnos, kartu ir kupinos vilties – tai mane motyvuoja ir toliau savanoriauti.“ Savo patirtimi Ukrainos centre ir VDU vaikinas dalijasi su bendraamžiais. „Man pasisekė, kad studijuoju ekonomiką pas geriausius dėstytojus VDU. Per vienerius metus ne tik įgijau vertingų žinių, bet ir gerokai patobulinau tarptautinės komunikacijos įgūdžius, kas man yra be galo svarbu, nes po pergalės kare planuoju prisidėti prie Ukrainos atstatymo“, – pasakojo Oleksandras.
Vaikinas norėtų ateityje tęsti studijas VDU, toliau savanoriauti Ukrainos centre ir padėti savo šaliai: „Norėčiau pasakyti ačiū Lietuvai, kiekvienam lietuviui ir VDU už tai, kad tapo mano antraisiais namais“.
Susivienijo studentai iš trijų Kauno universitetų
Priešingai nei dauguma studentų iš Ukrainos, VDU biologijos doktorantas Volodymyras Vasylenko į Lietuvą atvyko prieš ketverius metus, dar neprasidėjus plataus masto karui – dėl darbo VDU Gamtos mokslų fakultete. Šiuo metu jis yra VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto jaunasis tyrėjas. Prasidėjus karui, jis prisijungė prie VDU ambasadorių komandos – 60-ies studentų iš įvairių pasaulio šalių, kurie yra pasirengę atsakyti į klausimus, duoti patarimų ar kitaip padėti tarptautiniams universiteto studentams. „Iš universiteto bendruomenės sulaukiame labai daug pagalbos, nes tiek rektoratas, tiek Gamtos mokslų fakultetas ir Tarptautinių ryšių departamentas organizuoja įvairius renginius. Mūsų studentai dalyvauja bendroje universiteto veikloje: konferencijose, „Transform4Europe“ aljanso renginiuose, „Erasmus“ dienose.“ Pasak Volodymyro, ukrainiečiai studentai jau pakankamai apsiprato šalyje, tad patys žino, kuriose veiklose nori dalyvauti ir kaip jas rasti.
Atvykęs į Lietuvą, jaunasis mokslininkas bendravo su kitų universitetų studentais iš Ukrainos, o prasidėjus karui kartu su jais prisijungė prie iniciatyvos „CulturEUkraine“ – Laisvės alėjoje atsidariusiame centre. „Norėjome, ką nors suorganizuoti studentams, kad jie galėtų atsiriboti nuo naujienų ir šiek tiek atsipalaiduoti. Tad trys Kauno universitetai, kurie pernai minėjo savo įkūrimo šimtmetį, susivienijo ir organizavo neformalią programą ukrainiečiams. Studentai rinkdavosi savaitgaliais, žaisdavo stalo žaidimus, eidavo į muziejus, sporto renginius, keliavo po Vilnių, Trakus, ir Palangą.“
Nors Volodymyras įsikūrė Kaune, kur čia gyvena su savo šeima ir į Ukrainą grįžti neplanuoja, ukrainiečių studentai turi daug įvairių galimybių, kurias jiems suteikia universitetinis išsilavinimas: „Dalis studentų vis dar ieško savęs, dalis yra užtikrinti, kad liks Lietuvoje, o kiti, gavę diplomus, vyks į Vakarų Europą. Tokia ta pasirinkimų laisvė.“