Gal kupranugarį – universitetui?

Vilniaus universiteto Centrinės bibliotekos Rankraščių skaitykloje saugomi rankraščiai „Matematikos-gamtos fakulteto protokolai” (F96-2). Šioje rankraštinėje knygoje aptikome ir 1922 metų dokumentus. Skaitant senuosius protokolus, galima sužinoti ne tik apie priimtus studentus, laisvuosius klausytojus, dėstytojus bei mokymų planus, bet ir apie gana neįprastą šio fakulteto bei Krašto apsaugos ministerijos bendrystę. 1922 m. spalio 8 d. Krašto apsaugos ministerija raštu kreipėsi į minėtą Lietuvos universiteto fakultetą, siūlydama perimti jų žinioje esantį… kupranugarį. Fakulteto taryba pasiūlymą apsvarstė ir nutarė apie tai pranešti profesoriui Tadui Ivanauskui, įpareigodama jį asmeniškai susitikti ir pasikalbėti su Krašto apsaugos atitinkamo padalinio atstovais, kad išsiaiškintų, ką daryti su kupranugariu. Lietuvos universitetas tuo metu neturėjo sąlygų (kaip kiti užsienio universitetai) priglausti kupranugario, todėl šio pasiūlymo, matyt, atsisakė. Kupranugaris daugiau niekada neminimas Lietuvos, vėliau Vytauto Didžiojo, universiteto protokolų knygose.

60 Judita Puišo kupranugaris karys ant kupranugario 5
Lietuvos kariuomenės pėstininkai su iš bolševikų atimtu kupranugariu, Veterinarijos tarnyba.
Šančiai, Kaunas 1919 m. VDKM

Smalsu, kaip kupranugaris pateko Lietuvos kariuomenės nuosavybėn. Paaiškėjo, kad 1919 m. Lietuvos kariuomenė kovose prie Alytaus paėmė kaip grobį kupranugarį, priklausiusį į Lietuvą įsiveržusiai bolševikų armijai. Atvežtas į Kauną, šis kupranugaris greitai tapo Laikinosios sostinės įžymybe. Jis buvo paleistas ir laisvai vaikščiojo po Šančius. Sužinoję jo atsiradimo aplinkybes, žmonės jį praminė „raudonuoju“. Klaidžiojantis kupranugaris 1921 m. buvo perduotas Karo muziejui kaip „transporto priemonė“. 1921 m. vasario 16 d., iškilmingai atidarant Karo muziejų, kupranugaris daugeliui svečių pakėlė nuotaiką. O ką ši „transporto priemonė“ veikė muziejuje, iki šiol yra paslaptis…

60 Judita Puišo kupranugaris su keliais kariškiais 4
Lietuvos kariuomenės pėstininkai su dvikupriu kupranugariu

Deja, koks buvo tolimesnis kupranugario likimas – neaišku. Zoologijos sodas buvo įkurtas tik 1938 m. liepos 1 d. Girstupio upelio slėnyje. Sodo atidarymo dieną ekspoziciją sudarė 40 gyvūnų: penkios lapės, vienas taurusis elnias, trys briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, du iš Latvijos atgabenti vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir dar vienas, tiksliau neįvardintas anglų parko galvijas. Vėliau prie jų prisijungė ir kupranugaris (bet neatrodo, kad tai būtų buvęs tas pats), zebrai ir asilai. Netrukus zoologijos sodas išaugo iki 150 gyventojų, kuriuos jam dovanojo profesorius T. Ivanauskas, Rygos ir Varšuvos zoologijos sodai.

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.