Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100–mečio jubiliejaus minėjimo šventinių renginių ciklą pradėjusi tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų” tapo atvira platforma tarptautinėms diskusijoms. 
Į renginį susirinkę mokslininkai, verslo ir valdžios atstovai siekė sukurti tvarų bei atsparų ateities modelį, kuriame darnus ekonominis augimas derinamas su gamtos išteklių išsaugojimu ir aplinkos apsauga.
Investuoja į ateities tvarių biotechnologijų kūrėjų augimą
Sveikindama susirinkusius konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kalbėjo, kad dabartis yra praeities rezultatas, o ateitis yra dabarties tęsinys. „Ateitis stovės ant pamatų, kuriuos padedame dabar. VDU Žemės ūkio akademija – tai vieta, kurioje dirba ir mokosi žmonės, mėgstantys gamtą ir technologijas. Mūsų akademija tampa vis pažangesnė mokslo ir studijų srityje, vis atviresnė visuomenei bendradarbiauti ir dalytis žiniomis. Mūsų akademijoje žinios yra valiuta, o kiekvienas studentas – turtingas investuotojas į išminties obligacijas“, – apie dabartinių veiksmų svarbą ateičiai kalba kanclerė.
Profesorė įsitikinusi, kad dabar svarbiausia misija – puoselėti bendruomeniškumą, partnerystę ir ilgametes tradicijas, atsižvelgiant į pasaulines mokslo ir politikos tendencijas, siekiant plėtoti ir skleisti žemės ūkio biotechnologijų, ekosistemų inžinerijos ir socialinių mokslų žinias, remiančias tvarią biotechnologijų ir kaimo vietovių plėtrą. Pasak kanclerės, būtina dabar sudaryti geresnes sąlygas šio sektoriaus lyderiams augti, vystytis ir prisidėti prie kokybiško maisto ir visavertės gyvenamosios aplinkos kiekvienam žmogui užtikrinimo darnoje su gamta.
Prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad darnumas su gamta turi būti visose veiklos srityse ir džiaugėsi, kad organizuojant konferenciją buvo užtikrinta kuo mažesnė žala aplinkai: atsisakyta konferencijos programos spaudos, vienkartinių dovanų krepšelių, tekstilines dalyvių kortelių juosteles pakeitė neaustinės popierinės, lengvai suyrančios juostelės su augalų sėklomis, atsisakyta plastikinių dalyvių kortelių dėklų ir pačios kortelės mažesnio formato. Tiesioginė transliacija internetu suteikė galimybę susidomėjusiems konferencijos temomis dalyvauti nuotoliu, atsisakyti kelionių ir taip prisidėti prie CO2 pėdsako mažinimo.
Kviečia susitelkti ir kartu ieškoti sprendimų
VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, sveikindama visus susirinkusius džiaugėsi, kad apie tvarumą ne tik kalbama, bet ir stengiamasi jo siekti organizuojant konferenciją, leidžiant visiems dalyviams džiaugtis galimybe prisidėti prie darnaus santykio su aplinka.
Pristatydama universitą doc. dr. V. Bijeikienė pabrėžė tardisdicpliniškumo ir tarptautiškumo svarbą. „Tarpdiscipliniškumas yra labai svarbus mūsų universiteto pagrindas, pradedant nuo menų, humanitarinių ir socialinių mokslų, baigiant inžinerijos ir žemės ūkio mokslais, kuriuos į mūsų kompetenciją įtraukia VDU Žemės ūkio akademija. Pristatant universitetą svarbu atkreipti dėmesį į bendruomenės tarptautiškumą. Apie 30% mūsų studijų programų yra vykdomos anglų kalba, todėl galime priimti apie 20% studentų ir darbuotojų iš užsienio. Universiteto miestelyje galite sutikti studentų iš maždaug 80 pasaulio šalių. Tai taip pat suteikia studentams galimybę ugdyti savo kompetencijas labai tarptautinėje aplinkoje“, – apie universiteto išskirtinumą kalba doc. dr. V. Bijeikienė.
Prorektorė pastebi, kad mums, gresiančios problemos yra labai sudėtingos ir kai kuriais atvejais mes jau pasiekėme ribą, kurią peržengus nėra galimybės grįžti atgal. „Turime galvoti apie ateities kartas ir apie tai, kaip galėtume nuo pat mažens vaikus įkvėpti būti kitokiais, rūpintis pasauliu, domėtis darnumo ir tvarumo klausimais, pradedant demokratijos išsaugojimu ir baigiant darniu santykiu su aplinka“, – apie būtinybę įkvėpti jaunimą siekti pokyčių kalba doc. dr. V. Bijeikienė.
Siekia darnios ir tvarios bendruomenės formavimo
Pasak prof. dr A. Miceikienės, VDU Žemės ūkio akademijos vizija – stipri Baltijos regiono universitetinė žemės ūkio mokslų mokykla, veikianti geriausių pasaulio universitetų lygiu, tarnaujanti mūsų šaliai bei tvariam pasaulio vystymuisi. „Akademijos veikla grindžiama asmens akademine laisve, demokratija, atvirumu, atsakomybe, kūrybiškumu, bendruomeniškumu, partneryste, pagarba tradicijoms, tvarumu ir akademine kompetencija. Visi padaliniai yra atsakingi už darnios ir tvarios akademijos bendruomenės plėtrą. Džiaugiamės, kad ši vizija artima bendruomenei ir jaučiame visų įsitraukimą į jos įgyvendinimą“, – vertindama visų VDU ŽŪA bendruomenės narių indėlį į bendrų tikslų siekimą kalba kanclerė.
Profesorė džiaugiasi, kad susikoncentravimas į svarbiausius tikslus ir kryptingas jų siekimas pastebimas ir įvertinamas. „Didžiuojamės gaunamais apdovanojimais ir pasiekimais. Verslo partnerių įvertinimas, aukštos vietos tarptautiniuose reitinguose, didžiausia paroda Baltijos šalyse – tai tik keletas VDU ŽŪA pasiekimų. Su Akademija bendradarbiauja daugiau nei 18 strateginių partnerių iš užsienio šalių. Aktyviai įsitraukiame į įvairių tarptautinių ir nacionalinių organizacijų veiklas. Esame daugiau nei 40 tarptautinių organizacijų nariai. Didžiuojamės savo, kaip strateginio partnerio, misija“, – apie pasiekimus kalba prof. dr. A. Miceikienė.
Ypatingas dėmesys į tvarumą vedančiai bioekonomikos technologijų plėtrai
VDU ŽŪA kanclerė atkreipia dėmesį, kad būtina išlikti susitelkus bendruomenės, valstybės ir tarptautiniu lygiu ir toliau siekti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ieškoti sprendimų kitoms iššūkių keliančioms problemoms.
„Mūsų mokslinių tyrimų kryptys yra susijusios su strateginiais dokumentais, daugiausiai dėmesio skiriant bioekonomikos ir kaimo vietovių plėtrai, biomasės inžinerijai ir atsinaujinančiai energijai, akvakultūrai, tribologijai ir tiksliajai žemdirbystei. Mums labai svarbu sveikas dirvožemis ir augalai, biologinės įvairovės didinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos mūsų pavidalu ir inovatyvūs maisto produktai, tvari miškininkystė ir vandens bei žemės išteklių valdymas“, – apie svarbiausias mokslinių tyrimų kryptis kalba prof. dr. A. Miceikienė.
Žmonės – svarbiausias kapitalas bioekonomikos vystymui ir kaimiškųjų vietovių gyvybingumui
Nebraskos universiteto Medicinos centro mokslininkė Athena Katharina Ramos, pristatydama pranešimą „Žemės ūkio, imigrantų integracijos ir kaimo gerovės sankirta: Bendruomenės kūrimo galimybės permainingais laikais“ pabrėžė žmonių, kaip kapitalo, svarbą bioekonomikos plėtrai kaimiškosiose vietovėse. Mokslininkė atkreipė dėmesį į žemės ūkio, imigrantų integracijos ir kaimo gerovės sąsajas. Ji pažymėjo, kad bioekonomika – tai ne tik atsinaujinantys ištekliai, gaunami iš žemės ir jūros, iš kurių gaminamas maistas, medžiagos ir energija. „Bioekonomikos plėtra taip pat apima ir atsigręžimą į žmones. Ji apima ir žmonių įtraukimą į tokių išteklių gamybą. Tai apima žmogiškąjį bei kultūrinį kapitalą, kuris susijęs su visais šiose srityse dirbančiais žmonėmis. Tai yra turtas, į kurį galime investuoti ir kurį galime panaudoti didesnei plėtrai“, – pastebėjimais dalijasi mokslininkė.
K. Ramos atkreipia dėmesį, kad labiau išsivysčiusiose ir didesnes pajamas gaunančiose šalyse gimstamumas kaimo bendruomenėse mažėja, vadinasi mažėja ūkiuose augančių vaikų, o tai reiškia, kad mažėja žemės ūkio patirties ir išsilavinimo turinčių žmonių. „Matome, kad vis daugiau žmonių, kai jų vaikai užauga, išsikelia iš kaimo bendruomenių į miestus, kur, kaip manoma, yra daugiau galimybių įgyti patirties ir daryti tai, ką jie nori veikti gyvenime. Be to, matome technologijų ir mokslo pažangą, dėl kurios atsiranda įvairių rūšių darbo vietų, reikalingų ir prieinamų kaimo vietovėse. Kadangi mažėja žmonių, augančių ūkiuose, gyvenančių kaimo vietovėse ir užimančių mums reikalingas darbo vietas, problemas, su kuriomis susiduriama kai kuriose kaimo vietovėse, sprendžiame pasitelkdami tarptautinius migrantus. Migracija nėra vietinis reiškinys, tai pasaulinė tendencija“, – apie vykstančius pokyčius ir imigraciją skatinančius veiksnius kalba A. K. Ramos.
Mokslininkė atskleidžia, kad 2019 m. visame pasaulyje buvo 169 mln. darbuotojų migrantų. „Tai neįtikėtinas skaičius žmonių, kurie palieka savo namus, kad galėtų dirbti. Darbuotojai migrantai sudaro apie 5 proc. visos pasaulio darbo jėgos. Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 859 mln. darbuotojų migrantų dirba žemės ūkio darbus. Ir dar apie 375 mln. žmonių dirba perdirbant žemės ūkio produktus. Jei tai sudėtume, būtų 1,23 mlrd. žmonių, dirbančių ir dalyvaujančių žemės ūkio ir maisto produktų sistemoje visame pasaulyje, kurie yra migruojantys darbuotojai. Žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tenka pagrindinis vaidmuo siekiant tvaraus vystymosi tikslų, įskaitant maisto gamybą, užimtumą, aplinkos tausojimą“, – kalba mokslininkė ir pastebi, kad ypatingai svarbu išlaikyti šio sektoriaus gyvybingumą, ką gali padėti pasiekti lankstesnė su tarptautine migracija susijusi politika ir aktyvesnė imigrantų integracija į vietos bendruomenes.
Išmanusis ūkininkavimas – esamų ir ateities iššūkių sprendimui
Čekijos gyvybės mokslų universiteto Prahoje mokslininkas Jiří Mašek, pristatydamas pranešimą „Išmanusis ūkininkavimas – nauja žemės ūkio era“ atkreipė dėmesį, kad išmanusis ūkininkavimas – itin aktualus pastarųjų metų reiškinys.
Mokslininkas įsitikinęs, kad visuomenėje pastebimai keičiasi ir požiūris į žemės ūkį, jo reikšmę. „Matome pasaulines tendencijas, prie kurių turime prisitaikyti, atsižvelgiant į pasaulinius pokyčius, klimato kaitą ir galbūt situaciją pasaulinėje rinkoje. Jei pažvelgtume į žemės ūkį, mūsų pasaulis yra mūsų žemės ūkis, ir mes susiduriame su didžiausia problema per visą istoriją, nes per pastaruosius 50 metų gyventojų skaičius Žemėje padvigubėjo, o dirbamos žemės plotas liko toks pat. Dėl šios priežasties turime didinti maisto gamybos intensyvumą, nes siekiame sumažinti skurdą ir badą pasaulyje. Žemės ūkis 4.0, tikslioji žemdirbystė, ūkininkavimas pelkėse – tai gali būti receptas, kaip spręsti demografinių pokyčių, gamtos išteklių trūkumo, taip pat klimato kaitos ir maisto švaistymo keliamus iššūkius“, – pastebi J. Mašek ir prognozuoja, kad ateityje šias problemas padės spręsti grupėmis, spiečiais dirbantys mažieji robotai.
Kalbėdamas apie robotizaciją mokslininkas prognozuoja ir naujus iššūkius, kuriems reikia ruošti aukštos kvalifikacijos, agronomijos ir IT sistemų specifiką išmanančius specialistus. „Tikėtina, kad augant robotizacijos mastams, vis dažniau kils kibernetinio saugumo iššūkių, nes jei turite robotus, kurie yra internete, jūs keičiatės duomenimis, todėl įsilaužėlis gali per nuotolį pasiekti jūsų kompiuterį ar robotus valdančią sistemą ir juos pasisavinti. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga bus vis svarbesnis klausimas. Tam jau dabar reikia rengti kvalifikuotus specialistus“, – įžvalgomis apie augantį aukštos kvalifikacijos, agronomijos ir IT sistemų specifiką išmanančių, specialistų poreikį dalijasi J.Mašek.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad dabar kalbame apie žemės ūkį 4.0 ir pramonę 4.0, kuri netrukus bus pakeista pramonės 5.0. J. Mašek prognozuoja, kad artimoje ateityje bus žmonių ir robotų bendravimas ir sąveika, ir tikėtina, kad sąveika vyks tik tarp robotų, žmonių užduotis bus prižiūrėti jų darbą.
Anglies dioksido sulaikymas dirvožemyje – agroekosistemų atsparumui
Iš JAV Kalifornijos universiteto Santa Kruse atvykęs mokslininkas Umakantas Mišra konferencijoje pristatė anglies dioksido „auginimo“ galimybes ir neapibrėžtumus ir atkreipė dėmesį, kad anglies dioksido „auginimo“ idėja kelia daug klausimų. „Nežinome, kiek laiko anglis išliks dirvožemyje, ar ji išliks visam laikui. Taip pat norime žinoti, koks yra galimas anglies absorbavimo pajėgumo prisotinimas. Svarbu, koks yra visos šios anglies ūkininkavimo veiklos jautrumas klimato kaitai. Turime sukurti konkrečiam dirvožemiui ir vietovei pritaikytas išmokų schemas“, – pristatydamas pranešimą kalbėjo mokslininkas.
„Matote, kad anglies dioksido „auginimas“ sulaiko atmosferos CO2 ir didina agroekosistemos atsparumą. O atlikdami modeliavimo tyrimus galime nustatyti specialias vietas, kurios ateityje sulaikys arba išleis atmosferos anglies dioksidą. Tuo pačiu savo laboratorijoje bandome sujungti naujausius biologijos pasiekimus, pavyzdžiui, augalų šaknų inžineriją arba dirvožemio mikrobų inžineriją, kad galėtume patikimiau prognozuoti dirvožemio reakciją į klimato kaitą“, – apie kompleksines priemones, galinčias padėti spręsti esamus ir ateities iššūkius, kalba mokslininkas.
Biologinės įvairovės stebėsenos svarba žaliajai ekonomikai ir tvarumui
Rytų Suomijos universiteto mokslininkas Petteri Vihervaara, kalbėdamas apie biologinės įvairovės stebėsenos svarbą žaliajai ekonomikai ir tvarumui pabrėžė, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį biologinės įvairovės aspektams, kurie šiais laikais, yra labai svarbūs tvariai kaimo plėtrai ir ekonomikai.
Pasak mokslininko, pagrindinė žinia, kurią reikėtų įsiminti – kad virusų nykimas yra tokia pat rimta grėsmė kaip ir klimato kaita. Tvari žalioji ekonomika priklauso nuo tvarios biologinės įvairovės ir ekstremalaus veikimo, todėl reikia stebėti ir matuoti žmogaus veiklos poveikį gamtai. Esminių biologinės įvairovės kintamųjų nustatymas galėtų padėti suderinti stebėsenos sistemas visuose regionuose.
Pakartotinis buitinių nuotekų naudojimas žemės ūkyje
Bejos politechnikos instituto mokslininkė Maria de Fátima Nunes de Carvalho, pristatydama pranešimą „Pakartotinis buitinių nuotekų naudojimas žemės ūkyje: decentralizuotos valymo sistemos“ atkreipė dėmesį, kad ši tema aktualiausia ir plačiausiai nagrinėjama šalyse, kuriose fiksuojamas vandens trūkumas, tačiau pakartotinis buitinių nuotekų naudojimas turėtų būti taikomas ne tik tose šalyse. Mokslininkė pastebi, kad, taikant tradicines nuotekų valymo technologijas, galima išvalyti maistines medžiagas, organines medžiagas, bet ne visus teršalus vienu metu, todėl reikia ieškoti efektyvesnių priemonių.
de Fátima Nunes de Carvalho atskleidžia, kad taikant jos sukurtą nuotekų valymo technologiją, vanduo puikiai tinka auginant daržoves ir užaugintų produktų pirkėjai pakartotinį buitinių nuotekų naudojimą laiko privalumu rinkdamiesi prekę. „Kaip pavyzdį galiu įvardinti salotas, auginamas naudojant maistingąjį tirpalą, paruoštą iš išvalytų nuotekų su maistingosiomis medžiagomis. Vartotojai renkasi šias salotas, o ne salotas, auginamas tik su maistinguoju tirpalu. Manau, kad ši technologija galėtų sukelti nuotekų valymo revoliuciją“, – kalbėjo mokslininkė.
Pradėtas VDU ŽŪA 100–mečio jubiliejaus minėjimo renginių ciklas
Konferencija „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų” pradėtas VDU Žemės ūkio akademijos 100–mečio jubiliejaus minėjimo šventinių renginių ciklas. Pasak konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės, šis mokslo renginys yra svarbus ir išskirtinis VDU ŽŪA mokslo plėtojimo kontekste, nes tarptautinė mokslinė konferencija, orientuota į žemės ūkio tvarumo, bioekonomikos vystymo, aprūpinimo maistu, ekologijos, Europos žaliojo kurso aktualijų, iššūkių sprendimą, atliepia Universiteto ir VDU Žemės ūkio akademijos strategines nuostatas, formuoja bioekonomikos mokslo, kaip proveržio krypties, įvaizdį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ renginiai vyko 3 dienas, dalyvių laukė diskusijas provokuojantys ir į pokyčius vedantys mokslininkų pranešimai ir intensyvus darbas sekcijose. „Konferencijos darbas prasidėjo rugsėjo 26 d. plenariniu posėdžiu, antroji diena skirta kompleksinei konferencijos daliai – forumui „Taškų sujungimas: Lietuvos bioekonomikos vystymo planas“ (angl. Connecting the Dots: A Roadmap for Lithuanian Bioeconomy Development). Forumas skirtas akademinei bendruomenei, verslui, valstybės ir kitoms institucijoms, suinteresuotoms šalims, kurioms aktualu susiburti diskusijai apie tarpsektorinį žiniomis grįstos bioekonomikos vystymą, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius interesus. Norisi dar kartą padėkoti visiems konferencijos partneriams, kurie prisidėjo prie renginio – Baltijos-Amerikos laisvės fondui, LR Žemės ūkio ministerijai, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai, Lietuvos kaimo tinklui, Lietuvos mokslo tarybai, AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“, UAB „Darnus verslas“, Lietuvos biotechnologų asociacijai,“, informaciniam partneriui UAB „Ūkininko patarėjas“, – pasakoja dr. L. Skauronė. Pašnekovė atskleidžia, kad trečioji diena, rugsėjo 28 d. buvo orientuota į mokslo renginio dalyvių kultūrinę programą ir į naujus projektus vedantį neformalų bendravimą specializuotos VDU ŽŪA Gyvulininkystės parodos metu.
Organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė, apibendrindama konferencijos ir forumo organizavimo rezultatus, pasidžiaugė šio renginio sėkme. Konferencija „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ subūrė mokslininkus, tyrėjus, praktikus, jaunuosius mokslininkus tyrėjus, doktorantus bei studentus iš 21-os pasaulio šalies (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vokietijos, Suomijos, JAV, Japonijos, Ukrainos, Nigerijos, Egipto, Afganistano, Kirgizijos, Slovakijos, Indijos, Portugalijos, Uzbekijos). Konferencijos plenariniame posėdyje buvo pristatyti 7 mokslininkų iš JAV, Čekijos, Portugalijos, Suomijos ir Lietuvos 6 pranešimai aktualiomis tematikomis, 4 pagrindinėse konferencijos sesijose (Agroinovacijos ir maisto technologijos; Biosistemų inžinerija ir aplinkos vientisumas; Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Tvarios bioekonomikos ir klimato kaitos socialiniai tyrimai) pristatytas 141 mokslinis pranešimas, kuriuos parengė 373 mokslininkai, tyrėjai. Mokslinių pranešimų rezultatų pagrindu parengti 52 moksliniai straipsniai, kurie bus publikuoti konferencijos moksliniame žurnale „Proceeding of International Scientific Conference “Rural Development 2023”.
Tuo pačiu renginio išskirtinumą ir aktualumą papildė forumas, kuriame buvo sudaryta galimybė įvairiems valdžios, viešojo sektoriaus, mokslo institucijų ir bioekonomikos verslo atstovams pasidalinti patirtimi, kas nuveikta įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius politinius siekius Žaliojo kurso kryptimi. Forumo diskusijose pristatyta ne tik situacija, su kokiais iššūkiais buvo susidurta įgyvendinant žemės ūkio politikos priemones pastarųjų metų kontekste, esant aštriems geopolitiniams įvykiams, energijos išteklių trūkumui ir ekonominei išteklių krizei, kylant kainoms, tačiau į bendrą diskusiją dėl planuojamų iniciatyvų visapusiškumo ir nuoseklumo bei jų potencialo formuoti su bioekonomikos vystymu susijusias strategines galimybes Lietuvai įtrauktos mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus institucijų bendruomenės atstovai. Verslo ir mokslo forume aktyviai dalyvavo daugiau kaip 200 mokslininkų, praktikų, politikos formuotojų, privataus sektoriaus, NVO atstovų, studentų. Buvo perskaityti 8 aktualūs pranešimai.
Pasak Akademijos kanclerės prof. dr. A. Miceikienės, tai didžiausia ir visus akademinius padalinius vienijanti konferencija, todėl nuo jos pradedamas dvylika mėnesių truksiantis VDU ŽŪA akademijos 100–mečio jubiliejaus minėjimas. Pradėjus nuo visus fakultetus vienijančios konferencijos, šventinių renginių ciklas tęsis skirtingų fakultetų organizuojamuose renginiuose.
Konferencijos rėmėjai: Baltijos ir Amerikos laisvės fondas (Baltic-American Freedom Foundation (BAFF)), Vytauto Didžiojo universitetas, AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“, Lietuvos kaimo tinklas, Lietuvos mokslo taryba, Ūkininko patarėjas, Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija.