Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pažvelkime į pagrindines tendencijas ir lūkesčius Lietuvos darbo rinkoje. Kaip atrodo mūsų šalies darbo rinka lyties, amžiaus ir kitų ypatybių aspektais?
Užimtų gyventojų struktūros ypatybės
Ekonominiu požiūriu darbo jėgą sudaro užimtieji gyventojai ir bedarbiai. Užimtųjų skaičius Lietuvoje didėjo tiek 2021 m., tiek 2022 m. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje 15–74 metų amžiaus gyventojų struktūra pagal ekonominį aktyvumą atrodė taip: užimti gyventojai – 66,16 proc., bedarbiai – 4,17 proc., o neaktyvūs gyventojai (potenciali darbo jėga: asmenys, aktyviai ieškantys darbo, bet negalintys per dvi savaites pradėti dirbti ir asmenys, galintys per dvi savaites pradėti dirbti, tačiau aktyviai neieškantys darbo; kiti ekonomiškai neaktyvūs asmenys) – 29,66 proc. Užimtų gyventojų kontekste didžiąją dalį sudarė moterys (51,15 proc.), o bedarbių – vyrai (52,86 proc.). Moterų dominavimas užimtų gyventojų kategorijoje yra įprastas reiškinys Lietuvoje, tiriant 2013–2022 m. laikotarpį. Tik 2020 m. ir 2021 m. pastebėta priešingo pobūdžio tendencija. O vyrų dominavimas bedarbių kategorijoje taip pat yra įprastas reiškinys, tiriant 2013–2022 m. laikotarpį.
2022 m. sąlyginai didžiausias 15 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje ekonominio aktyvumo lygis buvo užfiksuotas 30–34 metų amžiaus grupėje ir sudarė 88,2 proc., o mažiausias – 65 metų ir vyresnių (11,7 proc.). Tokio pobūdžio tendencija yra logiška: 30–34 metų asmenys darbo rinkoje didžiąja dalimi jau yra įgiję atitinkamą išsilavinimą ir gebantys save pilnavertiškai realizuoti darbo rinkoje. O 65 metų ir vyresni yra pensinio amžiaus asmenys, kurie dėl atitinkamų priežasčių vis dar nori kurti vertę visuomenei ir realizuoti save darbo rinkoje arba finansinių aplinkybių yra skatinami tai daryti.
Žvelgiant į europinį kontekstą pastebima, kad 2022 m. Lietuvoje 15–64 metų darbo jėgos aktyvumo lygis (78,6 proc.) buvo aukštesnis nei ES vidurkis (74,5 proc.). Kita vertus, jis buvo mažesnis nei tokių valstybių kaip Nyderlandai (84,7 proc.), Švedija (83,5 proc.), Estija (81,2 proc.), Danija (80,4 proc.), Malta (80,0 proc.), Suomija (79,8 proc.) ir Vokietija (79,4 proc.). Taigi šio rodiklio kontekste esame sąlyginai geroje pozicijoje.
Gyventojų ekonominio aktyvumo struktūra lyties aspektu
Išsiaiškinta, kad 2022 m. Lietuvoje struktūriškai moterys dominavo viešajame sektoriuje (moterys: 255,3 tūkst.; vyrai: 122,5 tūkst.), dažniau dirbo visą (moterys: 661,6 tūkst.; vyrai: 661 tūkst.) ir ne visą darbo laiką (moterys: 64,7 tūkst.; vyrai: 33,6 tūkst.) bei dažniau buvo samdomomis darbuotojomis (moterys: 651,8 tūkst.; vyrai: 595,5 tūkst.), lyginant su vyrais. O vyrai dominavo privačiame sektoriuje (vyrai: 572,1 tūkst.; moterys: 471 tūkst.) bei dažniau užsiimdavo savarankiškai vykdoma veikla (vyrai: 95,1 tūkst.; moterys: 70,8 tūkst.), lyginant su moterimis.
Žvelgiant į ekonominės veiklos rūšis, pastebima, kad 2022 m. Lietuvoje galima išskirti tris pagrindines vyrų dominavimo sritis: statybos (91,4 proc.), transporto ir saugojimo veikla (73,7 proc.), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (65 proc.). Pagrindinės moterų dominavimo sritys: žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (86,7 proc.), švietimas (81,4 proc.) ir kitos veiklos (79,5 proc.).
Nagrinėjant 2022 m. užimtuosius gyventojus Lietuvoje pagal profesijų grupes (neįskaityta ginkluotųjų pajėgų profesijų grupė), galima išskirti šiuos pagrindinius akcentus lyties aspektu. Vyrai dominavo šiose kategorijose: įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai (84,3 proc.), kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai (77,3 proc.) bei kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (61,8 proc.). Moterų darbuotojų daugiau buvo šiose srityse: paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai (75,8 proc.), įstaigų tarnautojai (73 proc.) ir specialistai (67,1 proc.).
Akivaizdu, kad yra pastebimi skirtumai lyties aspektu Lietuvos darbo rinkoje tiek pagal ekonominės veiklos rūšis, tiek pagal profesijų grupes. Ir tai savaime nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog kiekvienas darbo rinkos dalyvis realizuoja save toje srityje, kurioje jaučiasi geriausiai ir kurioje yra geriausias specialistas profesiniu atžvilgiu. O ekonominiu požiūriu galima įžvelgti pagrindines vyraujančias tendencijas lyties aspektu.
Nedarbo lygio ypatybės
Išsiaiškinta, kad 2022 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 5,9 proc. – tai rodo mažėjimą lyginant su 2020-aisiais, kai jis buvo pasiekęs 8,5 proc. Žvelgiant į amžiaus grupes, logiška, kad didžiausias nedarbo lygis buvo užfiksuotas 15–24 metų amžiaus kategorijoje (11,8 proc.), o mažiausias – tarp 30–34 m. amžiaus asmenų (4,3 proc.). Nagrinėjant penkis didžiausius Lietuvos miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį), verta išskirti Vilniaus miesto savivaldybę, kurioje 2022 m. buvo užfiksuotas mažiausias nedarbo lygis (3,4 proc.), o didžiausias – Panevėžio miesto savivaldybėje (6,7 proc.). Šios tendencijos yra įprastos, nes dažniausiai sostinėje yra sutelkiamas sąlyginai didžiausias darbo jėgos potencialas, sukuriama ir siūloma daugiau darbo vietų, dažnai siūlomos geresnės darbo sąlygos.
Europiniame kontekste matome, kad 15–74 m. amžiaus kategorijoje 2022 m. Lietuva buvo sąlyginai geresnėje pozicijoje nei vidutiniškai ES. Lietuvoje 2022 m. vidutinis metinis nedarbo lygis buvo lygus 6 proc., o ES – 6,2 proc. Vis dėlto, tuo laikotarpiu mažiausias nedarbo lygis buvo užfiksuotas Čekijoje (2,2 proc.), Lenkijoje (2,9 proc.) ir Maltoje (2,9 proc.), o didžiausias – Ispanijoje (12,5 proc.) ir Graikijoje (12,9 proc.).
Ateities prognozės
2022 m. vidutinis metinis nedarbo lygis Lietuvoje buvo 5,9 proc. Šiais metais prognozuojama, kad jis gali siekti nuo 6,7 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,9 proc. (Finansų ministerija). Kitais metais situacija darbo rinkoje turėtų išlikti panaši, kaip ir 2023 m.: vidutinis metinis nedarbo lygis Lietuvoje galėtų būti nuo 6,5 proc. (Lietuvos bankas) iki 6,6 proc. (Finansų ministerija).
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja