Lietuvos ateities vizijos svarstymas. Rugsėjo 15 d. Seimo Ateities komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pradėjo svarstyti Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“. Posėdžio dalyviai sutartinai teigė, kad šis dokumentas turi tapti visų politinių jėgų palaikomu valstybės ateities projektu, dėl kurio sutaria visuomenė ir jos įgalioti valdžios atstovai. Pradėdamas posėdį, Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata akcentavo, kad Seime atstovaujamoms politinėms jėgoms itin svarbu aiškiai suvokti valstybės pažangos vizijos žanrą, jos skirtumą nuo tradicinių strategijų ir, susitarus dėl jos pagrindinių nuostatų, tapti jos bendrasavininkėmis kartu su kitomis viziją rengusiomis valdžios ir visuomenės grupėmis.
Numatomas vizijos svarstymas trimis formomis: Ateities komitetas dalis po dalies nagrinės visą dokumentą, lygiagrečiuose Komiteto organizuojamuose forumuose vyks politikų ir ekspertų diskusijos svarbiausiomis vizijos temomis. Be to, vizijos projektą, kaip papildomi komitetai, svarstys visi kiti Seimo komitetai.
Pristatydamas vizijos projektą, Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis teigė, kad jis parengtas kaip „polifoninis dokumentas“, kuriame susipina įvairių grupių – akademinės bendruomenės, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir piliečių – požiūriai. Rengiant projektą, įvyko daugiau kaip 50 susitikimų su visuomene, parengtos kelios dešimtys analitinių studijų, į dokumento svarstymą įsitraukė daugiau kaip 2000 ekspertų, valstybės tarnautojų ir kitų visuomenės narių.
Vienas vizijos rengėjų Valstybės pažangos tarybos narys Aleksandras Abišala akcentavo, kad šis dokumentas turi įgyti visų politinių jėgų ir visuomenės nacionalinio susitarimo statusą. Ši vizija nėra strateginis planas, nusakantis, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų, tačiau nustatantis visuomenės pažangos kryptį. Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį į keletą dalykų, kurie yra svarbūs piliečiams ir turėtų būti išnagrinėti tolesnio vizijos svarstymo metu. Tai teisingumo vertybė, ryšys su šiandien svarstomais demografijos iššūkiais, mokesčių, švietimo reformomis, kultūros politikos pagrindais. <…> Numatoma, kad Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ Seimas svarstys visą rudens sesiją.
Valstybės pažangos tarybos narė prof. Aušra Maslauskaitė sakė, kad labai svarbu atskleisti, kaip vizija bus įgyvendinama. Todėl Ateities komitetas inicijavo darbo grupę, kuri parengs Lietuvos ateities ekosistemos baltąją knygą – pasiūlymą, kaip valstybėje turėtų būti įgyvendinama į ateitį nukreipta valdysena.
Seimas imasi iniciatyvos dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie Aljanso. Rugsėjo 19 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas paskelbė, kad jau dabar pritaria Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso ir nekelia jokių aktualių šios dienos sąlygų. Kartu Lietuvos parlamentas kreipsis į NATO valstybių narių parlamentus, siūlydamas pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO ir paskatinti NATO valstybių narių vyriausybes remti sprendimą pakviesti Ukrainą narystei NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone 2024 m. liepos 9–10 d., po kurio nedelsiant prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės Aljanse.
Rezoliuciją pristatęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo dėl Ukrainos visuotinai pripažinta, kad nebuvo pasiekta ta pažanga, kurios mes norėjome. „Tai, ko nebuvo padaryta Vilniuje, tikimės, kad per 10 mėnesių pasieksime Vašingtone, kai vyks susitikimas liepos mėnesį“, − tokią viltį išreiškė URK vadovas. Pasak jo, šiandien mes esame Ukrainos balsas NATO ir tol, kol Ukrainos ambasadoriai nesėdės prie NATO stalo, mes giname jų interesus.
Rezoliucijoje pažymima, kad Ukrainos pakvietimas tapti NATO valstybe nare aiškiai patvirtins, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai ir negali formuoti pilkųjų saugumo zonų Europoje. „Mes tikrai negalime prarasti Ukrainos šiame kelyje. Atsiminkime, kad ši Rusijos veto teisė, ši pilkoji zona galioja realiai nuo Bukarešto NATO viršūnių susitikimo. Kiek metų mes tikėjomės tai pataisyti Vilniuje, dabar tikimės tai pataisyti Vašingtone, demokratijos sostinėje, kur pasakyta daug tvirtų kalbų, bet mes labai tikimės, kad tos kalbos bus apgintos žodžiais“, − sakė Seimo posėdyje Ž. Pavilionis.
Dokumente pabrėžiama, kad Ukrainos pasirengimą narystei NATO pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį įrodo Ukrainos pagrindinių Šiaurės Atlanto sutarties principų gynimas ir jos ginkluotųjų pajėgų patikimumas, kovojant prieš pagrindinę NATO grėsmę, ir kad Ukrainos pasirengimas jau dabar lenkia individualų dalies dabartinių NATO valstybių narių pasirengimą.
Už šią Seimo rezoliuciją vieningai balsavo 122 Seimo nariai. Ukraina 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė oficialų prašymą prisijungti prie NATO.
Seimas rugsėjo 19 d. patvirtino rudens sesijos darbų programą. Svarbiausias jos prioritetas – kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai. Atskirais prioritetais išskiriami stiprios ir saugios Lietuvos, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimo, žmogaus teisių, teisėtvarkos, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, viešojo sektoriaus tobulinimo ir kiti aktualūs klausimai.
Stiprinant krašto apsaugą, darbų programoje įrašyti: Karo padėties įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama priskirti ginkluotosioms pajėgoms (įvedus karo padėtį) Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervus ir komendantinius Šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo vienetus. Karo prievolės įstatymo pakeitimais siūloma tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką, pritraukti daugiau karo prievolininkų į profesinę karo tarnybą.
Rudens sesijos darbų programos projekte daug dėmesio skiriama aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimui. Numatoma papildyti stambaus projekto kriterijus, kurie sudarytų galimybes paskatinti investicijas į sektorius, kuriuose kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija. Bus siekiama sukurti Valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris užtikrintų išvystytų didelių valstybinės žemės sklypų (teritorijų) pasiūlą naujoms gamybos investicijoms pritraukti. Numatoma optimizuoti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sistemą, įteisinti Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos plėtrą, siekiama užtikrinti efektyvaus ir spartaus penktosios kartos judriojo ryšio plėtojimą Lietuvoje.
Įgyvendinant socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimo prioritetą, numatoma priimti Socialinio draudimo pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų teisinio reguliavimo pakeitimus, reikalingus 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiai negalios nustatymo reformai. Ketinama apsispręsti dėl sprendimų, būtinų didinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo sąlygų efektyvumą.
Sprendžiant žmogaus teisių problemas, rudens sesijoje numatoma žengti pirmuosius žingsnius Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo kelyje. Atkuriant pasitikėjimą teisingumo sistema, numatoma tobulinti antstolių ir notarų veiklos reglamentavimą. Konstituciniame įstatyme įtvirtinti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarkos reglamentavimą.
Sprendžiant svarbiausius sveikatos apsaugos srities klausimus, numatomas teritorinių ligonių kasų konsolidavimas, koreguojant leidimų naujo profilio stacionarinėms paslaugoms, apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, išdavimo procesą. Bus siekiama priimti sprendimus, mažinančius gydytojų administracinę naštą; reglamentuoti naujus tabako pakaitalus.
Sprendžiant aplinkosaugos problemas, teikiami nauji reforminiai Miškų, Atliekų tvarkymo įstatymai. Svarbus susisiekimo srities siekis – skaidrinti pavežėjų sektorių.