Mokytojai visuomenės pokyčių priešakyje. Spalio 5 d. minint Tarptautinę mokytojų dieną, tai pabrėžė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Edita Rudelienė. Mokytojų dieną ir jos išvakarėse lankiusi daugiau kaip 20 šalies mokyklų, Seimo narė sako pajutusi tvyrantį nerimą ir įtampą, kurią atnešė naujas žinių sezonas. Mokyklose vykstantys streikai veikia kaip mokytojų raginimas visuomenei prisiimti atsakomybę, mokytis lankstumo greitai kintančiame pasaulyje, ugdyti dialogo kultūrą. Tarp ministerijos, savivaldos ir mokyklų būtina užtikrinti kuo atviresnę dialogo erdvę: „Turime ne tik klausytis, ką kalba kita pusė, o ir girdėti vieni kitus. Atviras dialogas – vienintelis kelias suderinti mokytojų poreikius ir valstybės interesus“, – teigia E. Rudelienė.
Seimas imasi iniciatyvos dėl Ukrainos pakvietimo prisijungti prie Aljanso. Rugsėjo 19 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas paskelbė, kad jau dabar pritaria Ukrainos, kaip narystės NATO kriterijus atitinkančios valstybės, pakvietimui prisijungti prie Aljanso. Kartu Lietuvos parlamentas kreipsis į NATO valstybių narių parlamentus, siūlydamas pritarti Ukrainos oficialiam prašymui prisijungti prie NATO ir paskatinti NATO valstybių narių vyriausybes remti sprendimą pakviesti Ukrainą narystei NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone 2024 m. liepos 9–10 d., po kurio nedelsiant prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės Aljanse. Ukraina 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė oficialų prašymą prisijungti prie NATO.
Rezoliucijoje pažymima, kad Ukrainos pakvietimas tapti NATO valstybe nare aiškiai patvirtins, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai ir negali formuoti pilkųjų saugumo zonų Europoje. Ukrainos pasirengimą narystei NATO pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį įrodo Ukrainos pagrindinių Šiaurės Atlanto sutarties principų gynimas ir jos ginkluotųjų pajėgų patikimumas, kovojant su pagrindine NATO grėsme, ir kad Ukrainos pasirengimas jau dabar lenkia individualų dalies dabartinių NATO valstybių narių pasirengimą. Už šią Seimo rezoliuciją vieningai balsavo 122 Seimo nariai.
Baltijos Asamblėjos apdovanojimų komisija skyrė 2023 m. Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo premijas. Spalio 6 d. Rygoje įvyko Baltijos Asamblėjos apdovanojimų jungtinės žiuri posėdis, kuriame aptarti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kandidatai 2023 m. Baltijos Asamblėjos literatūros, meno ir mokslo premijoms gauti. Mokslo srityje svarstyta Tartu universiteto Žiniasklaidos studijų profesorės dr. Andros Sibak kandidatūra, kuri buvo pristatyta už pastarųjų penkerių metų mokslinių tyrimų indėlį (iš viso 31 mokslinis indėlis), susijusį su naujųjų skaitmeninių technologijų naudotojais ir galimomis galimybėmis bei pavojais, kuriuos naudotojams ir plačiajai visuomenei atneša naujųjų technologijų plėtra, Lietuvos prof. habil. dr. Jurgio Kazimiero Staniškio kandidatūra, kuris įvardytas kaip tarpdisciplininių mokslinių tyrimų ir studijų Baltijos regione iniciatorius, už jo tarpdisciplininį mokslinį tyrimą „Tvarus vystymasis: vietos ir pasaulio sprendimai“ ir dr. Arnoldo Laimonio Klotinio (Arnolds Laimonis Klotiņš) kandidatūra – mokslininkas pristatytas už monografijas „Muzika pokario stalinizmo laikotarpiu: Latvijos muzikinis gyvenimas ir kūryba 1944–1953 m.“ ir „Latvijos muzikinis gyvenimas ir kūryba pokario Europoje 1944–1951 m.“.
Baltijos Asamblėjos apdovanojimų jungtinės žiuri sprendimu 2023 m. Baltijos Asamblėjos literatūros premija skiriama Antanui A. Jonynui (Lietuva), Baltijos Asamblėjos meno apdovanojimas – Pėteriui Lauritsui (Estija) ir Baltijos Asamblėjos mokslo premija – Arnoldui Laimoniui Klotiniui (Latvija). Apdovanojimai bus įteikti Baltijos Asamblėjos sesijos metu Taline lapkričio 23 d.