Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) E. Levino centre atidaryta nuotraukų ir dokumentų paroda „Pranas Mažylis 1885–1966“.
LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis
Renginio dalyviams parodą pristatė LSMU rektorius prof. dr. Rimantas Benetis, prof. Vida Marija Čigriejienė ir Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė, LSMU akademinės bendruomenės atstovai, XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai, muziejininkai ir kiti svečiai.
Šios parodos lankytojai turi galimybę susipažinti su dokumentais, liudijančiais apie garbingą Prano Mažylio veiklą okupacijų metais. Už Lietuvos žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais P. Mažyliui ir jo žmonai Antaninai Bliūdžiūtei-Mažylienei 2006 m. (po mirties) buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių garbės vardai.
P. Mažylis gimė 1885 m. sausio 24 d. tuometinėje Kupiškio apskrityje, Šilaikiškio kaime ūkininkų šeimoje. Rašyti išmoko pas kaimo daraktorių (Rusijos valdomoje tuometinėje Lietuvoje lietuviškos mokyklos buvo uždraustos). Vėliau mokėsi Šiauliuose, o 1896–1904 m. – Liepojos gimnazijoje. 1904 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, tačiau ten mokėsi trumpai. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje.
1905 m. gruodžio 15 d. P. Mažylis buvo apkaltintas siekimu nuversti caro valdžią ir kuriam laikui suimtas. Dėl nuolatinio persekiojimo 1908 m. jis pasitraukė į Lenkiją. 1908–1913 m. studijavo Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos fakultete, 1914 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį. Po studijų dirbo Krokuvos ligoninėje.
Į Lietuvą sugrįžęs 1918 m. pavasarį, P. Mažylis vertėsi privačia gydytojo praktika, Panevėžyje įsteigė Raudonojo Kryžiaus ligoninę. 1920–1921 m. Kaune buvo Aukštųjų kursų lektorius. 1920 m., kai prie Kauno miesto ligoninės buvo organizuoti medicinos seserų ir akušerių kursai, P. Mažylis tapo Akušerių kursų vadovu. Vėliau buvo paskirtas vadovauti Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninei, pakviestas dėstyti akušeriją ir ginekologiją Aukštuosiuose kursuose. 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą Kaune, P. Mažylis tapo Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėju ir vadovavo jai iki 1941 m. Įkūrus Kauno medicinos institutą, 1944–1966 m. vadovavo Akušerijos ir ginekologijos katedrai.
Įvertinus P. Mažylio pedagoginį ir mokslinį darbą, Krokuvos universitete įgytą medicinos daktaro laipsnį, mokslo darbus Lietuvos universiteto Medicinos fakultete, 1930 m. rugpjūčio 22 d. P. Mažyliui suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. Kaune, V. Putvinskio gatvėje, 1936 m. jis įkūrė privačią ligoninę, kuri 1940 m. sovietų valdžios buvo nacionalizuota ir pavadinta Kauno m. 2-ąja moterų ligonine.
Nuo 1918 m. spalio 4 d. P. Mažylis buvo Lietuvių mokslo draugijos (Lietuvos mokslų akademijos pirmtakės) narys. Nuo 1946 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 1945–1947 m. – Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos mokslinės tarybos pirmininkas. 1947 m. P. Mažyliui suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
P. Mažylis mirė 1966 m. vasario 28 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Po mirties, 1993 m., minint žydų genocido Lietuvoje 50-metį, apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.