Rugsėjo 14 d. Kaune, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje įvyko susitikimas su šio muziejaus vedėja Irena Petraitiene.
muziejaus vedėja Irena Petraitienė.
Buvo aptartos galimybės organizuoti bendrus viešus renginius, skirtus paminėti iškilius Lietuvos dvasininkus, dalyvavusius antisovietiniame pasipriešinime, pristatyti lankytojams jų asmeninį gyvenimą ir visuomeninę veiklą.
Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis muziejus įkurtas Kaune, M. Valančiaus g. 6, klasicistinio stiliaus pastate (XVIII a.), kuriame buvo įsikūręs Augustijonų vienuolynas. 1864 m. buvo atkelta Žemaičių vyskupijos kurija. Čia gyveno vyskupai M. Valančius, M. Paliulionis, G. Cirtautas, P. Karevičius. Nuo 1926 m., įkūrus Lietuvos Bažnyčios provinciją, pastatas buvo naudojamas Kauno metropolijos reikmėms. Čia keliskart lankėsi ir arkivyskupas Ambrogio Damiano Achille Ratti – būsimasis popiežius Pijus XI.
Antrojo pasaulinio karo metais į šį pastatą buvo atkeltas Bažnytinio meno muziejus. Sovietinės okupacijos metais pastatas nacionalizuotas, bet 1990 m. grąžintas Katalikų bažnyčiai. Pirmajame aukšte įsikūrė Kauno arkivyskupijos kurija, antrajame apsigyveno Kauno arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius. Šiame jo bute dvejus metus buvo saugomas 1990 m. Kovo 11-osios Aktas. 1993 m. iš Lietuvos išvedus paskutinius sovietų (vėliau – Rusijos) karius, kardinolas V. Sladkevičius Aktą perdavė Lietuvos archyvų generalinei direkcijai, o ši – Lietuvos valstybiniam archyvui.
1993 m., perkėlus Kauno arkivyskupijos kuriją į 1935 m. pastatytus metropolijos rūmus (Rotušės a. 14a), pirmajame aukšte įsikūrė Katalikų televizijos studija. 2000 m. mirus kardinolui V. Sladkevičiui, 2001 m. Kauno arkivyskupo (vėliau tapusio kardinolu) Sigito Tamkevičiaus dekretu buvo įkurtas Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis muziejus.
Dr. Raimundas Kaminskas
Autorius yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro sekretoriato vyresnysis patarėjas