Skyrių veda prof. Dobilas Kirvelis
Tęsinys. Pradžia – Nr. 12 (721)
Transhumanizmo kultūrinės raidos vyksmus, aprašytus „Mokslo Lietuvoje“ jau paskelbtose dalyse, iliustruoja pateikta schema. Transhumanizmas, suprantamas kaip XXI amžiaus bioinžinerinės mokslo-technologinės raidos pereinamoji fazė, užsibaigia singuliarumu (angl. singularity – technologinis išskirtinumas), t. y. tam tikru kokybinės kaitos slenksčiu, kai subjektas ar vyksmas pereina į kokybiškai naują būvį ar rūšį. Pavyzdžiui, dėl genetinių rekursijos modifikacijų formuojasi nauji biologiniai porūšiai, rūšys, net ir šiandieniniam žmogui virstant jau kitokia biologine rūšimi – postžmogumi. Transhumanistinė raida peržengia singuliarumo slenkstį ir pereina į naują – posthumanizmo epochą.
Singuliarumo sąvoka sutinkama labai įvairiose mokslo, technologijų ir matematikos srityse, ten, kur yra svarbi sistemų ir jų vyksmų kaita. Ypatingas dėmesys skiriamas technologiniam singuliarumui – futurologinei hipotezei, tam hipotetiniam taškui, kai dirbtinis intelektas prilygs ar net pralenks žmogaus proto galią. Taip gyvybės evoliucijos raidoje gims postžmogus. Tai yra svarbiausias transhumanistinės raidos laukiamas hipotetinis rezultatas.
Singuliarumo sąvokos autoriumi laikomas JAV matematikas prof. Vaindžėjus Vernonas (angl. Vernor Steffen Vinge). 1993 m. pasirodė jo knyga „Ateinantis technologinis išskirtinumas“ (angl. „The Coming Technological Singularity“). Jis yra ir platesnės – kibersisteminės erdvės (angl. cyberspace) sampratos autorius. Tačiau transhumanistinio singuliarumo sampratos tikrasis pradininkas yra Rejus Kurzveilas (angl. Ray Kurzweil), „Google“ inžinerijos direktorius, pagrindinio transhumanizmo veikalo „Singuliarumas – jau čia pat“ (angl. „ The Singularity is Near“; 2005) autorius. Tai gerai žinomas futurologas, iškėlęs daugybę naujų idėjų ir daug jų įgyvendinęs konkrečiais projektais, gebantis gana tiksliai prognozuoti. 2017 m. SXSW konferencijoje, įvykusioje Ostine (Teksaso valstija, JAV) R. Kurzveilas sakė, kad technologinis singuliarumas įvyks per ateinančius 30 metų. Pranešime apie transhumanistinį futurizmą jis teigė, kad 2029 metai bus tie, kai dirbtinis intelektas išlaikys galiojantį Tiuringo testą ir pasieks žmogaus intelekto lygį: „Transhumanizmo data laikau 2045-uosius, tada mes (žmonija) padauginsime savąjį intelektą milijardą kartų, žinoma, susijungdami su mūsų pačių sukurtu papildomu techniniu intelektu.“
Jau geras penkmetis girdime ir skaitome apie JAV Silicio slėnyje R. Kurzveilo ir Peterio Diamandžio 2009 m. įkurtą Singuliarumo universitetą (angl. Singularity University; SU). Šis universitetas buvo įkurtas kaip pelno nesiekianti organizacija. Veiklos pradžioje studentams buvo siūloma kasmetinė 10 savaičių trukmės magistrantūros studijų programa. Tai inovatyvių technologijų kūrybos ir įgyvendinimo lyderių rengimo mokykla, skirta asmenims, norintiems suprasti, kaip galima panaudoti technologijas, sprendžiant pasaulinius iššūkius. Šio universiteto mokymosi ir inovacijų platforma skiriama tiems, kurie kurs ir tobulins naujas technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, robotika, bioinžinerija ir skaitmeninė biologija.
Transhumanistinio singuliarumo idėja kasdien sutinkama vis dažniau. Pasirodo monografijos, tampančios bestseleriais: Calum Chace „The Economic Singularity: AI and the death of capitalism“ (2016), James Townsend „The Singularity & Socialism” (2015) ir kt. Singuliarumo idėjų dvasioje išryškėja politinės strateginės problemos, atsiranda naujos politinės partijos. Kai kurios iš jų jau pradėjo veiklą JAV ir Jungtinėje Karalystėje. JAV Transhumanistų partija jau dalyvavo prezidento rinkimuose ir ruošiasi naujos, dar nuo XVIII a. galiojančios JAV Konstitucijos keitimui į Konstituciją, pritaikytą XXI a. visuomenei.
2007 m. JAV Kongreso Jungtinis ekonomikos komitetas paskelbė ataskaitą apie nanotechnologijų ateitį, kurioje prognozuojami, naudojant technologines inovacijas, kuriami reikšmingi technologiniai ir politiniai pokyčiai. Buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, duodamas interviu 2016 m., sakė: „Vienas dalykas, apie kurį mes per daug nekalbėjome, bet aš norėčiau grįžti, yra tai, kad mes tikrai turime pagalvoti apie ekonomines ateities pasekmes. Daug žmonių šiuo metu vis labiau nerimauja dėl singuliarumo, t. y. jie nerimauja, ar jų darbo nepakeis mašina.“
Dirbtinio intelekto singuliarumas yra pasaulinės politikos strategijos dėmesio centre. Daugelyje neseniai pasirodžiusių monografijų, pavyzdžiui, Michaelio Shumano „Supervalstybė grįžta“ (2020); J. Felštinskio ir V. Popovo „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ (2022), ypač kinų mokslininko Kai-Fu-Lee „Dirbtinio intelekto supervalstybės“ teigiama, kad 2018 m. prasidėjusios dirbtinio intelekto ir kitų inovatyvių technologijų kūrybos pasaulinės lenktynės rodo, jog jau 2050 m. Kinija dirbtinio intelekto kūrimo tempais pavys, o gal net ir pralenks JAV. Dabar jų planuose matomas kitas technologinis žingsnis – bioinžinerinė kūryba, t. y. naujų, tobulesnių biorūšių ar net postžmogaus sukūrimas. Įtariama, kad Kinija, 2017 m. išbandžiusi CASPR Cas9 genetinio redagavimo technologijas su žmogaus – LULU ir NONO embrionų genomais, panašiais genų inžineriniais metodais bando kurti ir postžmogų.
Šiame procese dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, kuris jau yra pasižymėjęs Nobelio premijos vertais atradimais, turi galingą Gyvybės mokslų centrą. Viena iš galimų jo veiklos sričių galėtų būti kibervitalizmas, kuris kaip tik ir lemia, o ateityje dar labiau lems, mūsų tik ką aptartą dirbtinio intelekto ir dirbtinės gyvybės sukūrimą. Ar visa tai XXI a. pabaigoje atves žmoniją į trashumanistinio singuliarumo gerovę – posthumanizmą, kurio tikisi ir siekia mokslininkai optimistai? Gal bus taip, kaip mano pesimistai, kad transhumanizmas sunaikins gyvybę ir patį žmogų Žemėje? O gal bent kartą jau yra įvykęs Žemės gyvybės transhumanistinis singuliarus susinaikinimas?