Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis kreipėsi į kultūros ministrą Simoną Kairį, prašydamas tęsti Medininkų pilies atkūrimą, kuris įstrigęs jau daugiau kaip 10 metų.
Medininkų pilies pirmasis atkūrimo etapas baigtas 2012 m. Daugiau jokių reikšmingų pokyčių nebevyksta, nors pilis iki galo nėra atstatyta. Nesutvarkyta aplinka, trūksta paslaugų turistams. Pilies atstatymas nebepatenka tarp ministerijos finansuojamų projektų.
Pilis buvo pastatyta XIV a., turėjo 4 bokštus ir 4 vartus. Rūmų liekanos pradėtos tvarkyti 1960 m. Pirmasis atstatomo bokšto akmuo buvo įmūrytas 1993 m. liepos 6 d., minint Karaliaus Mindaugo karūnavimą. Pirmuoju atkūrimo etapu atstatytas didysis bokštas, kuriame įkurtas muziejus. 2012 m. buvo atvertos lankytojams rekonstruotos gynybinės pilies sienos su vartais ir donžonas, rūsyje bei trijuose jo aukštuose įrengtos 4 ekspozicijų salės.
Tačiau kiti atstatymo etapai net nepradėti vykdyti. Ant sienų jau auga berželiai, lankytojams trūksta paslaugų. Šiam įdomiam objektui trūksta dėmesio ir finansavimo, nors muziejus turi gerą komandą, viziją, todėl valstybei būtų verta investuoti, toliau atkuriant pilį ir pritraukiant daugiau lankytojų. Toks objektas, kuris yra arti Vilniaus, visada bus dėmesio centre, o šiandien tikrai neišnaudojamos visos galimybės.
Medininkų pilis, užimamu plotu yra didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis, su apsauginiais grioviais ir pylimais užimanti 6,5 ha plotą, turėjusi 4 bokštus ir 4 vartus. Pilies forma – netaisyklingas keturkampis. Ši pilis – mažiausiai perstatinėta, todėl iki mūsų dienų yra išlaikiusi savo pradinę formą. Jos sienos ir bokštai sumūryti iš lauko akmenų ir plytų. Sienų aukštis – 14–15 m, storis prie pamatų buvo 1,8–1,9 m, o viršuje – 1,6 m. Jų viršuje buvo įrengtos šaudymo angos.
Pilis pastatyta lygumos pakraštyje. Šiaurėje ir vakaruose ją saugo pelkė. Aplink pilį buvo dvigubas griovys, o tarp griovių – medinė siena. Pakilesnėje rytinėje pusėje gynybinis griovys buvo apie 20 m pločio ir 3–8 m gylio. Svarbiausias Medininkų pilies įrenginys – bokštas, stovėjęs gynybinės sienos šiaurės rytų kampe. Bokšto aukštis – 23 m, ilgis – 15 m, plotis – 14 m. Kitas bokštas buvo mažesnis, stovėjęs ties pietinės sienos viduriu. Rytinėje sienoje būta vartų su dar vienu bokštu, iš vidaus prišlietu prie sienos rytinės dalies, su buvusių vartų arka (restauruota). Jo yra tik nedidelės liekanos. Antrieji vartai buvo ties vakarinės sienos viduriu.
Medininkų pilis laikoma seniausiu pilies tipu Baltijos regione. Manoma, kad ji buvo pastatyta XIII a. Ši pilis, minima nuo 1311–1313 m., atliko gynybinę funkciją – išorės priešui atremti. Didžiausią reikšmę pilis turėjo XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje. Nuo XV a. pabaigos gynybai nebenaudota. Medininkų pilis neteko didesnės reikšmės, kai ėmė augti Vilniaus miestas. Per Medininkus keliavusio Sigizmundo Herberšteino liudijimu, 1517 m. Medininkų pilis, kaip ir į rytus nuo jos buvusi Krėvos pilis, jau buvo apleista. Labai nukentėjo XVI a. pradžioje, po pilį nuniokojusio gaisro.
1992 m., Paminklosaugos departamento ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva pradėta pilį tvarkyti. 1994–2000 m. buvo atstatomas pilies donžonas, konservuotos gynybinės sienos, restauruota dalis sienų XIII a. plytų mūro, sienos uždengtos apsauginiais čerpiniais stogeliais. Donžono atstatymo darbus1993–2003 m. rėmė Amerikos lietuvių inžinierių architektų sąjungos Medininkų pilies fondas. Apie tai rašoma sąjungos leidinio „Technikos žodis“ Nr. 5. Nuo 2000 m. pilis priklauso Trakų istorijos muziejui, kuris 2006 m. parengė jos rekonstrukcijos programą. Pilies bokšte įkurtas muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės.
Parengta pagal Vikipedijos ir Trakų muziejaus informaciją.