Tarptautinė mokslininkų grupė, kurią subūrė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė dr. Rita Toleikienė, analizuoja elektroninio vadovavimo fenomeną savivaldoje. Grupę sudaro trijų valstybių atstovės: doc. dr. Rita Toleikienė ir doc. dr. Vita Juknevičienė (Vilniaus universitetas, Lietuva), prof. dr. Irma Rybnikova (Hamm-Lippstadt taikomųjų mokslų universitetas, Vokietija), prof. dr. Iveta Reinholde ir doc. dr. Inese Abolina (Latvijos universitetas, Latvija).
Ši komanda vykdo jau antrą mokslinį projektą, analizuojantį elektroninio vadovavimo problemas vietos savivaldoje. 2019 m. minėtos tyrėjos kartu su dar dviem kolegėmis iš Estijos Tartu universiteto – prof. dr. Maaja Vadi ir dokt. Janika Sillamae dirbo prie projekto „Elektroninis vadovavimas vietos savivaldos organizacijose“ (angl. E-leadership in local government organizations), o 2023 m. vykdo projektą „Elektroninis vadovavimas savivaldos organizacijose: popandeminė analizė E-LEADER“ (angl. E-leadership in municipal administrations: the post-pandemic analysis E-LEADER). Abu projektus remia Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras.
doc. Rita Toleikienė
Vykdydamos antrąjį projektą, tyrėjos ne tik analizavo 2019–2023 m. mokslinių tyrimų, atliktų minėtose valstybėse, turinį, bet ir skyrė nemažai dėmesio empiriniam tyrimui – grupinėms diskusijoms su minėtų valstybių savivaldybių administracijų vadovais ir darbuotojais. Būtent skaitmenizacija paskatino elektroninio vadovavimo, kaip naujos vadybinės praktikos, atsiradimą viešajame sektoriuje. Pasaulinės COVID-19 pandemijos sukelta krizinė situacija pareikalavo iš savivaldybių administracijų tam tikrų operatyvių veiksmų: nedelsiant reaguoti, veikti tiksliai ir nepertraukiamai, kad pandemijos sąlygomis savivaldybių veikla būtų tęsiama, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Todėl informacinių komunikacinių technologijų naudojimas savivaldybių administracijų kasdienėje praktikoje (įskaitant ir lyderystės lauką) ne tik tapo privalomas, bet ir iškėlė naujų išbandymų vietos savivaldai. Dauguma jų yra susiję su pasirinktų taikyti informacinių komunikacinių technologijų priemonių specifika, vadovavimo procesų daugiamatmeniškumu ir šalių vietos savivaldos organizacijų skirtumų raiška. Tačiau iki šiol buvo mažai nagrinėta popandeminė elektroninio vadovavimo situacija savivaldybių administracijose. Būtent todėl ši mokslininkių grupė, tęsdama dar prieš pandemiją pradėtus tyrimus, siekė nustatyti, kaip po pandemijos pasikeitė vadovavimo turinys ir metodai.
Šių metų spalio 20 d. projekto vykdytojos kartu su Tyrėjų kompetencijų tinklu (angl. Researchers’ Excellence Network – RENET), kurį koordinuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, organizavo tarptautinę diskusiją apie elektroninio vadovavimo patirtį popandeminiame kontekste. Tyrėjos akcentavo, kad elektroninį vadovavimą konceptualizavo kaip socialinės įtakos procesą, vykstantį tarp vadovų ir darbuotojų, naudojant informacines bendradarbiavimo technologijas.
Diskusijos metu buvo aptartos nuotolinio ir hibridinio darbo formos bei jų taikymo mastas trijų valstybių savivaldos administracijose. Atskleisti įdomūs šalių skirtumai. Lietuvoje nuotolinio darbo galimybė išlieka pagal teisės aktus, nors ir nėra labai vadovų pageidaujama, nes pirmenybė čia teikiama fiziniam darbuotojo buvimui darbo vietoje. Tačiau patys darbuotojai vertina nuotolinį darbą kaip motyvavimo priemonę, kuri juos net skatina geriau atlikti savo darbus savivaldybių administracijose.
Latvijoje nuotolinio ar hibridinio darbo galimybė priklauso nuo organizacijos, asmens ir situacijos, kuriai suvaldyti būtinas atsargus planavimas, efektyvus bendradarbiavimas ir nuolatinė vadovų bei visos institucijos parama. Latvijos mokslininkės pabrėžė, kad skirtingos nuotolinio darbo galimybės kelia net ir socialinio teisingumo tarp savivaldybių darbuotojų klausimus. Tuo tarpu Vokietijoje hibridinis darbas tapo nauja norma, priimtina ir viešajam sektoriui.
Diskusijoje atskleista, kaip keitėsi vadovų ir darbuotojų požiūris į nuotolinio darbo suteiktas galimybes pandemijos ir popandeminiu laikotarpiais. Tyrime dalyvavusių Lietuvos savivaldybių administracijų vadovų požiūris išsiskyrė: vieniems atrodė, kad nuotolinis darbas pandemijos ar popandeminiu laikotarpiu nemažina darbo produktyvumo ir kokybės, kitiems, atvirkščiai, pasirodė, kad, nors nuotolinio darbo būtinybė pandemijos metu buvo reikalinga, popandeminiu laikotarpiu yra būtina stiprinti darbuotojų kontrolę, nes jų manymu, darbo efektyvumas, dirbant hibridiniu būdu, sumažėjo.
Lietuvoje išryškėjo profesinės izoliacijos problema, kurią bandoma spręsti, tiesiogiai grįžtant į darbo vietas. Tačiau darbuotojų nuovargio ar, vaizdžiai tariant, „perdegimo“ problemą vadovai identifikavo tik kaip labiau pavienius atvejus, kuriuos privalo atpažinti patys darbuotojai ir imtis atitinkamų priemonių (išeiti atostogų ar pan.). Latvijoje pandemijos metu atsirado poreikis sukurti ir įtvirtinti naujus bendradarbiavimo įrankius bei grįžtamojo ryšio mechanizmus ir labai aiškiai išreikšti tiek vadovų, tiek darbuotojų lūkesčius. Buvo akcentuota, kad po pandemijos išliko daugiakanalės komunikacijos valdymo poreikis. Popandeminiu laikotarpiu Vokietijoje, siekiant palaikyti socialinius ryšius tarp vadovo ir komandos narių, buvo atkurti tam tikri socializacijos ritualai, tokie kaip darbuotojų gimtadienių šventimas ar išėjimas į miestą pasivaišinti ledais.
Diskusijos metu aptarta, kaip popandeminis laikotarpis keičia santykius tarp vadovų ir darbuotojų, kokius lūkesčius darbuotojai, dirbdami tiek fizinėse darbo vietose, tiek nuotoliniu būdu, norėtų išsakyti savo vadovams. Įdomu tai, kad dalis Lietuvoje dalyvavusių tiriamųjų akcentavo, kad vadovams specialių pageidavimų neturi, nebent norėtų daugiau laiko pasiruošti, pasiūlymams ir inovatyviems sprendimams kurti. Latvijoje iš savivaldybių vadovų tikimasi aiškesnio veiklos krypčių ir tikslų identifikavimo, nusiteikimo išklausyti darbuotojų pasiūlymus, ieškant kokybiškesnių sprendimų ir efektyvesnio, atviro ir skaidraus bendradarbiavimo. Vokietijoje iš vadovų tikimasi, kad jie patobulins savo socialinius vadovavimo įgūdžius ir santykiai su darbuotojais bus labiau paremti empatija, tam tikrais palaikymą išreiškiančiais simboliais, pavyzdžiui, „šypsenėlėmis“ susirašinėjimo programėlėse.
Tyrimo popandeminiu laikotarpiu rezultatai atskleidė esminius panašumus tarp šalių. Išryškėjo, kad būtent ryšių palaikymas komandose tampa kertine elektroninio vadovavimo užduotimi, siekiant susidoroti su socialinės izoliacijos iššūkiais, socialinio neteisingumo jausmu, poreikiu stiprinti socialinius ryšius su komandomis. Didžiausi valstybių skirtumai išryškėjo kontrolės ir savarankiškumo („autonomijos“), dirbant nuotoliniu būdu, klausimuose. Vadovai kontrolę supranta kaip konkrečių gairių ir nurodymų pateikimą darbuotojams, nes, jų požiūriu, būtina užtikrinti veiklos efektyvumą, dirbant namuose. Tuo tarpu darbuotojai kontrolę supranta kaip nurodymus, kokių rezultatų iš jų tikimasi. Jie mano, kad, dirbant nuotoliniu būdu, didėja darbuotojų savarankiškumas. Kontrolės klausimai pasirodė gana aktualūs Lietuvoje ir Latvijoje, o autonomijos – Vokietijos tikslinėje grupėje.
Šio tyrimo rezultatai bus išsamiau atskleisti kitose mokslinėse publikacijose, planuojamose artimiausiu metu. Projektą remia Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
Doc. dr. Rita Toleikienė ir doc. dr. Vita Juknevičienė