Šių metų spalį Europos klasterių aljanso generalinėje asamblėjoje Antonio Novo, Ispanijos klasterių asociacijos prezidentas ir „Aragono“ klasterio „IDiA“ vykdomasis direktorius dar ketveriems metams perrinktas eiti aljanso prezidento pareigas.
Naująja viceprezidente tapo klasterio ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“, Lietuvos klasterių tinklo „Klaster LT“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. 2022 m. ši agromaisto sektoriaus ekspertė pelnė Europos metų klasterio koordinatoriaus vardą.
Europos klasterių aljansas stiprina daugiau kaip 900 klasterių ryšius, skatina jų veiklą ir vaidmenį Europos inovacijų ekosistemoje. Be K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, aljanso direktorių valdybą papildė dar viena moteris – Europos bioregionų tarybos (angl. Council of European BioRegions) atstovė Montse Daban. Europos klasterių aljansui ji atstovaus grupėje „EĮT draugai“ (angl. Friends of the EEN), siekiančioje stiprinti Europos klasterių aljanso ir Europos įmonių tinklo (angl. Enterprise Europe Network) ryšius. Prancūzijos atstovas Hervé Flochas vėl buvo paskirtas viceprezidentu, o Daniel Cosnita iš Rumunijos tapo aljanso sekretore. Abu jie nuo pat Europos klasterių aljanso įkūrimo aktyviai prisidėjo prie organizacijos plėtros. Pakeitęs darbovietę, po kelerių metų iš atsakingai eitų viceprezidento pareigų atsistatydino Lenkijos klasterių asociacijos atstovas Krzysztof Krystowski.
Kuria sinergiją
Europos klasterių aljansas, atstovaujantis 22 nacionaliniams klasterių tinklams ir jų ambasadoriams iš visos Europos, vienija daugiau kaip 900 klasterių, jungiančių 150 tūkst. pirmaujančių žemyno įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir viešųjų institucijų. Aljanso suburti klasteriai siekia skatinti konkurencingumą ir inovacijas visoje Europoje. Organizacijos veiklai kryptį diktuoja vizija paversti pramonės branduolius pagrindiniu Europos inovacinės ekosistemos varikliu, užtikrinančiu ekonomikos plėtrą ir augimą bei gebėjimą konkuruoti.
Teigiamas klasterizacijos poveikis
Europos Komisijos 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad klasterių organizacijų kūrimasis glaudžiai susijęs su aukštais ekonominiais ir technologiniais rodikliais. Į Europos klasterius integruotos įmonės moka vidutiniškai 13,5 proc. didesnį darbo užmokestį nei tos, kurios klasteriams nepriklauso. Be to, COVID-19 pandemija atskleidė klasterių atsparumą ir spartų prisitaikymą prie naujų aplinkybių.
Europos klasterių aljansas demonstruoja tvirtą poziciją esminiuose Europos forumuose ir aktyviai prisideda prie pramonės bei regionų politikų formavimo. Tai patvirtina dalyvavimas Europos Sąjungos pramonės forume, kuriame aljansas bendrai kuruoja dvi darbo grupes: 2-ąją, remiančią pramonės pereinamojo laikotarpio raidos krypčių kūrimą, ir 4-ąją, kuri skatina tarptautines ir ekosistemų investicijas. Be to, Europos klasterių aljanso specialistai paskirti į kiekvieną iš penkių forumo darbo grupių, o tai pabrėžia visapusišką įsitraukimą. Aljansas taip pat veikia keliose ekspertų grupėse, įskaitant Tarpregioninių investicijų į inovacijas ir Sumaniosios specializacijos strategijų, kuriose prisideda prie regioninių inovacijų ir sumaniosios specializacijos plėtros. Be to, Europos bioregionų taryba atstovauja Europos klasterių aljansui Pasirengimo ekstremalioms sveikatai situacijoms ir atsako už jas institucijoje (angl. Health Emergency Preparedness and Response Authority), tuo vykdydama savo įsipareigojimą prisidėti prie sveikatos apsaugos parengties ekstremalioms situacijoms.
Turėdamas atstovų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, aljansas teikia indėlį ekonominės, socialinės ir susijusios politikos srityse, siekdamas užtikrinti perspektyvų pramonei įtraukimą į Europos politikos formavimo procesą. Užimdamas reikšmingas pozicijas, Europos klasterių aljansas nenuilstamai gina klasterių tinklų vaidmenį ir aktualumą Europos lygmeniu, turi įtakos pramonės politikai ir demonstruoja, kaip klasteriai stiprina žemyno įmonių konkurencingumą, ypač daug dėmesio skirdamas Europos fondų lėšoms, skirtoms verslo inovacijų projektams vykdyti.
Lietuvoje – itin platus klasterių tinklas
Naująja Europos klasterių aljanso viceprezidente išrinktos K. Šermukšnytės-Alešiūnienės vadovaujamas Lietuvos klasterių tinklas „KlasterLT“ oficialiai įkurtas 2020 m. gegužę, pasirašius asociacijos steigimo sutartį. Šiandien tinklas vienija apie 50 klasterių, jungiančių daugiau nei 800 įmonių ir mokslo institucijų. „Lietuvos klasteriai yra gyvybiškai svarbūs mūsų ekonomikos augimui ir atsparumui. Daugėja darbo vietų, stiprėja verslo tinklai, įgyvendinami prioritetiniai valstybės sumaniosios specializacijos tikslai ir darnios regionų plėtros siekis. Šalies klasteriai yra ekonomikos variklis ir neatsiejama vertės kūrimo grandinių ekosistemos dalis, įgalinanti mūsų įmones pasiekti gerokai ambicingesnių rezultatų“, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.