Susitikimas su prof. Algiu Vyšniūnu ir jo naująja knyga
2024 m. sueis 70 metų nuo sukilimo sovietų įkurtame Kengyro lageryje Kazachstane. Šiais metais minimi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) įkūrimo 35-metis. Kasmet minimos ir didžiosios tremtys – „Pavasaris” (Vesna), „Ruduo” (Osenj) ir kt. Tačiau toli gražu ne viskas žinoma apie lietuvių ir kitų tautybių žmonių tremtis Kazachstane, Gulago istorija, apie pasaulyje liūdnai pagarsėjusius sovietų mirties lagerius ir kalėjimus. Dar iki šiol ne visiems suprantamos ir sąvokos „politinis kalinys“ ir „tremtinys“.
Tik pastaraisiais dešimtmečiais plačiau pradėta tyrinėti tremties vieta – Kazachstanas. Sovietų sumanyta represinė sistema pražudė daugybės tautų intelektinį potencialą. Pirmoji pasiekusi žinia – 1990 m. surengta unikali ekspedicija į Kazachstaną. Jos metu sukurtas filmas „Karlagas – mirties žemė“. Ilgus metus slėpta, nežinoma, nematoma sugniuždytų likimų žmonių mirties stovykla iškyla šiurpą keliančiuose vaizduose, pateiktuose režisieriaus V. Gruodžio pagal žurnalisto H. Paulausko ir operatoriaus
R. Leipaus filmuotą medžiagą. Šio filmo kadrais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje sutikta knyga „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 m.“, kurios autorius – prof. Algis Vyšniūnas. Svečias, prieš pristatydamas knygą, kurią išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, apžvelgė savo – tremtinio – dalią patyrusio žmogaus istoriją: tėvai kalėjo Karagandoje, ten ir gimė būsimasis architektas, mokslininkas, istorinės atminties įamžintojas.
Prof. A. Vyšniūnas – Lietuvos architektas, Architektų sąjungos narys nuo 1994 m., Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos vedėjas. Universiteto Architektūros fakultete profesorius dėsto architektūrinių ir urbanistinių struktūrų analizės, meninių urbanistikos principų, urbanizuoto kraštovaizdžio kompozicijos, urbanistinio komplekso regeneruojamoje ir rekonstruojamoje miesto aplinkose, urbanistinio komplekso tūrinės erdvinės koncepcijos kursus, vadovauja moksliniams tiriamiesiems darbams ir bakalauro bei magistrantūros studijų baigiamiesiems darbams. 2006 m. universitete vykusiame konkurse už monografiją „Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsaugos ir plėtros principai“ jam buvo skirtas trečiojo laipsnio diplomas.
Nuo 1990 m. profesorius organizuoja ekspedicijas į tremties ir kalinimo vietas: Karagandą, Balchašą, Žezkazganą, Magadaną, Jakutiją, Tadžikiją, Kirgiziją ir kt. Jis dalyvavo ekspedicijose „Misija – Sibiras“. 2009 m. – Lietuvos 1000-mečio metais, kartu su Kazachstano Respublikos ambasada Lietuvoje surengta ekspedicija į lietuvių tremties ir kalinimo vietas: Žezkazganą, Karagandą, Dolinką, Balchašą. Parengta ir paroda, labai mažu tiražu išleistas katalogas. Plačiajai Lietuvos visuomenei mažai žinoma ir 2004 m. Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininko V. Tvarijono bei ambasadoriaus
R. Visokavičiaus iniciatyva pastatyti paminklai Spaske, Žezkazgane (Kengyre) ir Balchaše.
naująją knygą
Tačiau visi ankstesni projektai nebuvo visiškai įgyvendinti, todėl kilo sumanymas parengti knygą, pateikiant informaciją apie visas istorinės atminties akcijas ir projektus, susijusius su lietuviais, kalėjusiais Kazachstano lageriuose, nes rimtų mokslinių tyrimų apie sovietinę represinę sistemą, koncentracijos stovyklas beveik nėra. Lietuvoje pagrindiniai šaltiniai apie Gulagą buvo
A. Solženicyno „Gulago archipelagas“,
A. Applebaum „Gulago istorija“, keleto kitų tautybių autorių, kalėjusių Kazachstane, darbai.
Istorinės atminties įamžinimas tremties ir kalinimo vietose buvusioje SSRS teritorijoje yra specifinė tema, nes kalbama apie iš esmės kitokią istorinę patirtį, nei ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1965 m. Ištremtų lietuvių gyvenimas Sibire, kalinimas Gulago lageriuose ir ypač sukilimai kalinimo vietose (Vorkuta, Norilskas, Kengyras) yra istoriniai siužetai, kurie pasižymėjo ypač dideliu mastu. Tačiau tai labiausiai rūpėjo su tuo susijusiems žmonėms. Remiantis archyvų medžiaga ir autoriaus patirtimi, parengta knyga papildyta asmenvardžių rodykle, gausių nuotraukų sąrašu, literatūros ir šaltinių rodykle.
Nepaisant pasikeitusių aplinkybių dėl karo Ukrainoje, dėl nutrūkusių ekspedicijų į Sibirą, darbai tęsiami. Kazachstane 2023 m. atidengtas paminklas lietuviams ir ukrainiečiams, pokariu kalėjusiems Balchašo ir Rytinio Kounrado ypatinguose lageriuose. Paminklas įrengtas buvusio Balchašo lagerio požeminio karcerio vietoje. Tą dieną visame Kazachstane minima totalitarizmo aukų atminimo diena. Šiuo paminklu pagerbtas 1948–1955 m. Balchašo ir Rytinio Kounrado ypatinguose lageriuose kalėjusiųjų atminimas. Jis pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Idėjos autorius – prof. A. Vyšniūnas.
Daug dar laukia darbų, o juos padeda įgyvendinti iniciatyvūs, pasiaukojantys žmonės. Juk ir pagrindinis paminklas visos Lietuvos žuvusiems partizanams Kryžkalnyje pastatytas privačios iniciatyvos dėka. Tikimės, kad paminėti žmonės, talkininkai Kazachstane, ambasados, dar likę liudytojai tęs tuos kilnius darbus vardan tų, kurie negrįžo, vardan tų, kuriems rūpi istorinė tiesa.
lageriuose 1948–1955 m.“
Dalia Poškienė
Autorė yra LPKTS kultūros vadybininkė.