Seimo Ekonomikos komitetas pritarė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros reguliavimui. Siekiama užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtros teisinis reguliavimas Lietuvoje būtų aiškesnis ir labiau užtikrintų vartotojų interesus. Iki 2030 metų nustatomi didesni atsinaujinančios energetikos plėtros tikslai, todėl neatidėliojant sprendžiami iškilę teisinio reguliavimo neapibrėžtumo klausimai, priimant reikiamus sprendimus, kad atsinaujinančios energetikos vystymo ir skatinimo reguliavimas būtų aiškus ir nuoseklus, ir taip būtų užtikrinami svarbūs visuomenės ir valstybės interesai. Siekiama užtikrinti darnią atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrą, kai elektros energijos gamyba vykdoma savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Reglamentuotas naujas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaitos modelis, taikant grynąjį atsiskaitymą, šio modelio sąvoka ir veiklos principai.
Vizijos „Lietuva 2050“ aptarimas Seimo Ateities komitete. Įvykusios neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijos, aptariant svarbiausius vizijos „Lietuva 2050“ klausimus, dėmesio centre – ateities ekonomika ir viešieji finansai. Ekonomistai sutarė, kad ilgalaikė valstybės ekonomikos prognozė nebūna tiksli, tačiau taip pat buvo vieningi dėl kryptingos ir realios vizijos turėjimo būtinumo reikšmės. Buvo diskutuota biudžeto perskirstymo ir mokesčių, investicijų klausimais. Ne vienas specialistas pabrėžė: prasmingiausia investicija – tai investicija į kokybišką švietimą, nepamirštant verslo investicijų svarbos.
Sprendžiamos ukrainiečių diasporos problemos. Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko viešoji diskusija „Ukrainiečių diaspora Šiauliuose: aktualijos, problemos, sprendimai“, kurią surengė Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas. Organizuoti šį renginį paskatino dažni atvykusiųjų į Lietuvą ukrainiečių apsilankymai Seimo nario biure dėl nesprendžiamų, įsisenėjusių jų problemų, ypač dėl gyvenimo laiko pratęsimo, į(si)darbinimo, švietimo. Šiauliuose šiuo metu gyvena apie 400 Ukrainos vaikų. Spalio 16 d. vykusios diskusijos tikslas buvo išklausyti ukrainiečių diasporos atstovus, Šiauliuose veikiančių valstybės ir savivaldybės institucijų atstovus ir kitus suinteresuotus fizinius ir juridinius asmenis, rasti problemų sprendimus.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 90 tūkst., o Šiauliuose – apie 8 tūkst. ukrainiečių. Jiems neretai stinga informacijos apie Lietuvos migracijos politiką, ukrainiečių vaikų formalųjį švietimą, lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams, užimtumo rėmimą, „Sodros“ politiką ukrainiečių atžvilgiu. Paaiškėjo, kad ukrainiečiams trūksta tikslios ir savalaikės informacijos, susiduriama su nemokamo apgyvendinimo problemomis, kyla iššūkių, siekiant suderinti darbą ir papildomų kompetencijų įgijimą. Aktualūs socialinio draudimo klausimai, o Ukrainoje įgytos pensijos ir jos išmokėjimo Lietuvoje klausimas, kai gyventa dabar Rusijos okupuotoje teritorijoje, reikalautų tarptautinio lygmens. Klausimų gausa patvirtino, kad kylančių problemų netrūksta, bet kartu patvirtino, kad Lietuvoje vykdoma nuosekli paramos ukrainiečiams politika.
Mirė kompozitorius Algimantas Raudonikis. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis komiteto vardu dėl kompozitoriaus mirties pareiškė užuojautą giminėms ir artimiesiems, Lietuvos muzikų bendruomenei, velionio kūrybos gerbėjams. „Plačiai po Lietuvą pasklidusios kompozitoriaus Algimanto Raudonikio dainos labai aiškiai parodo, kaip jo kūriniai pataikė į mūsų tautos sielą. Jo netektį jaučiame labai skaudžiai“, – teigė Vytautas Juozapaitis.
Lietuvos muzikos informacijos centro pranešime sakoma kad Algimantas Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika – dainos, šokiai, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui. Sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms. Būdingi Algimanto Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.