Patvirtinta Lietuvos laisvės kovų įamžinimo programa. Seimas, įvertindamas, kad 2029 m. bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą. Programoje numatyta siekti, kad Deklaracija taptų visuomenės atminties dalimi, fundamentaliai stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, tai vienas iš nedaugelio užmojų į šią istoriją pažvelgti per tokį atminties kultūros suvokimą, kai norime iš esmės ir konceptualiai įamžinti laisvės kovas.
Programa apima 2023–2029 m., tačiau kai kurie jos uždaviniai ir rezultatai skirti tęstiniams projektams ir tyrimams. Programoje išskiriamos keturios kryptys, susijusios su XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų, Lietuvos antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo, Lietuvos antinacistinio pasipriešinimo, Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo tyrimais ir sklaida, įamžinimu, atminties išsaugojimu. Programoje išskirtinai daug dėmesio skiriama 1944–1953 m. partizaninio karo, partizanų užsienio ryšių tyrimams, partizaninį karą menančių vietų (atminties vietų) daugelyje pasaulio šalių įamžinimui.
P. Kuzmickienė pažymėjo, kad laisvės kovų įamžinimas yra neatsiejamas nuo laisva valia išrinkto partizanų vado Jono Žemaičio. „2029-aisiais minėsime aukščiausio Lietuvos laisvės kovotojų pasiekimo – aukščiausiosios vadovybės – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio – įkūrimo ir Vasario 16-osios deklaracijos pasirašymo 80-ąsias metines. Reikšminga politinė deklaracija reiškė suverenią tautos valią ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės tęstinumą, o tai buvo vienas aukščiausių tautos, besipriešinančios sovietinei okupacijai, pasiekimų“, – sakė komisijos pirmininkė.
Kaip vieną iš svarbiausių šios programos darbų, Seimo narė P. Kuzmickienė įvardijo asociacijos „Miško broliai“ visuomenininko, partizanų ryšininko Albino Kentros sukaupto archyvo pagrindu įkuriamą Laisvės kovų pažinimo centrą. „Tai didelis darbas, savo užmojais gerokai pranokstantis vieno ar kito paminklo pastatymą. Reikia sutelkti labai daug ir ekspertinių žinių, ir energijos, ir, žinoma, lėšų“, − tvirtino parlamentarė.
Programoje skiriamas dėmesys atminties vietų steigimui ne tik įprastomis paminklų formomis, bet ir naudojant šiuolaikinius istorinės atminties įamžinimo būdus, skaitmenizuojant svarbius istorinius šaltinius, archyvus, kuriant interaktyvias programas, žemėlapius, kuriuose būtų įamžintos laisvės kovas menančios vietos, pavyzdžiui, „Google Maps“ ir kelių infrastruktūroje.
Seimas patikslino Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribas. Nustačius tikslias trijų savivaldybių teritorijų ribas, sukurtos prielaidos šioms savivaldybėms teikti dokumentus dėl jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų tvarkymo, taip pat bus sukurtos teisinės prielaidos įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Žemės įstatymo nuostatas dėl valstybinės žemės, esančios miestų, miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise. Šių savivaldybių teritorijose yra septynios gyvenamosios teritorijos: Trakų rajone – Aukštadvario, Onuškio miesteliai, Vilniaus miesto savivaldybėje – Vilniaus miestas, Vilniaus rajono savivaldybėje – Bezdonių, Šumsko, Maišiagalos ir Mickūnų miesteliai, kurių teritorijų ribos tikslintinos siekiant sklandaus Žemės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Iš 60 Lietuvos savivaldybių 12 buvo nesusitvarkiusios savo ribų. Pritarus įstatymo projektui, liko 9: Druskininkai, Elektrėnai, Kalvarijos, Kazlų Rūda, Kupiškio rajonas, Marijampolė, Panevėžio rajonas, Rokiškio rajonas ir Skuodo rajonas.
Seimas suteikė teisę aplinkosaugininkams keliuose tikrinti automobilių išmetamų taršalų kiekį. Nuo kitų metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir tikrinti, ar jų į aplinką išmetami teršalai atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Šie pareigūnai taip pat galės atlikti į aplinką patekusių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus. Dalį transporto priemonių (M1 ir N1 klasių transporto priemones) stabdyti bei teršalų atitiktį tikrinti galės ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.
Pagal priimtas naujas nuostatas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams leista panaikinti motorinių transporto priemonių, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Be to, įstatyme patikslintos nuostatos, kurios apibrėžia, kokie transporto priemonės trūkumai bus pripažįstami nedideliais, dideliais ir pavojingais.