Nors politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta didinti finansavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai, Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte lėšų tam skirta beveik perpus mažiau, nei susitarta.
Negana to, netgi bandoma nuslėpti, kad įsipareigojimų nebus laikomasi: informacija apie MTEP finansavimą pateikiama, pridėjus aukštajam mokslui skirtas lėšas, lyginama su ankstesniu finansavimu.
2021 m. pasirašytame Nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo nurodoma, kad, nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 m. pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pagal šį susitarimą biudžete iki 2024 m. pabaigos tam turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Taigi susitarime užfiksuotas ne tik tolygaus MTEP finansavimo didinimas, bet ir konkretus tarpinio laikotarpio rodiklis, kurį turėtume pasiekti iki 2024 m. pabaigos.
Tačiau Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte matome, kad lėšų nepakanka. Seimui pateiktame 2024 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. eurų, įskaitant atlyginimus. Toks finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Pagal Susitarimą MTEP veiklai iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln. eurų. Tokiais tempais, kai biudžeto eilutėse „pasimeta“ 245 mln. eurų, iki 2030 m., geriausiu atveju, pasiektume tik 0,75 proc. BVP. Tad jei valdantieji nepaiso šio įsipareigojimo, ko galima tikėtis kitose srityse? Užtenka, kad, nesulaukę tinkamo valdžios dėmesio, kasmet dėl nepakankamo finansavimo ir mažų atlyginimų priversti streikuoti mokytojai. Ar kažkam norisi, kad radikalių priemonių griebtųsi ir kiti specialistai?
Spartūs technologijų pokyčiai pasaulyje diktuoja būtinybę ir Lietuvai stiprinti technologinį kūrybinį potencialą ir kurti nacionalinę mokslo, technologijų bei inovacijų – aukštos pridėtinės vertės – ekosistemą. Tik panašu, kad valdantieji tai pamiršo. Nejau negana to, kad dėl Vyriausybės pradelstų reformų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos nepasiekė Lietuvos tokia apimtimi, kokia buvo suplanuotos? Šios lėšos ypač svarbios ekonomikos atsigavimui ir prisitaikymui prie augančių iššūkių. Negalime leisti, kad lėšos svarbioms sritims nebūtų skiriamos ir nacionaliniu lygmeniu.
Investicijos į mokslo pasiekimus ir technologijų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje su kaupu atsiperka, tačiau šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas dvigubas mokslo ir studijų finansavimo atotrūkis nuo atitinkamo Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkio. Todėl reikia rasti trūkstamus 245 mln. eurų jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir susigrąžinti arba pritraukti talentus iš užsienio. Mums reikalingi ilgalaikiai sisteminiai ir strateginiai sprendimai.
Lukas Savickas
Autorius yra Seimo narys.