Šiuo metu asmenys, sulaukę 60 ir daugiau metų amžiaus, sudaro daugiau negu penktadalį Lietuvos gyventojų. Dabar mūsų šalyje gyvena 616 tūkst. senatvės ir 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Lietuva pagal sparčiausiai augantį senjorų skaičių Europos Sąjungoje (ES) yra tarp pirmaujančių.
Panašios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ES šiuo metu pailgėjo iki 78,1 m. vyrams ir 83,6 m. moterims. Sulaukę 65 m. ES vyrai dar gyvena vidutiniškai 18,2 m., o moterys – 21,6 m. Nauji socialiniai tyrimai rodo, kad, efektyvinant sveikatos apsaugos priemones ir gerinant socialinį aprūpinimą, ne tik pasiekta ilgesnė senjorų gyvenimo trukmė, bet ir ryškiai auga jų skaičius. Tiek mūsų šalies, tiek ir užsienio mokslininkų demografinės prognozės rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių skaičius ES ir Lietuvoje ateityje tik didės. Naujausi ES mokslininkų tyrimai rodo, kad, sulaukę 65 m., abiejų lyčių asmenys vidutiniškai dar 8,6 m. gyvena sveiką ir socialiai aktyvų gyvenimą. Tai leidžia teigti, kad pagerėjusios gyvenimo sąlygos šio amžiaus grupės žmonėms padeda ilgiau išsaugoti savo socialinį aktyvumą ir darbingumą, nei tai buvo prieš keletą dešimtmečių. Visų visuomenės grupių ir atskirų jos narių sveikata, darbingumas ir socialinis aktyvumas yra kiekvienos šalies siekiamybė. Todėl labai svarbu senjorų veiklumo ir darbingumo potencialą nukreipti visuomenei naudinga linkme.
ES gyvenimo trukmė ir kokybė kasmet didėja, todėl į pensiją dažnai išeina žmonės, kurie yra pajėgūs ir motyvuoti dirbti toliau, bet dėl visuomenės požiūrio ir reikiamos infrastruktūros nebuvimo dažnai lieka neįgyvendinę savo siekių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. šalyje dirbo 12 proc. senatvės pensijos gavėjų. Jungtinių tautų Madrido veiksmų plane pabrėžiama, kad labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės pažangos ir užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose visais lygiais.
Šios tendencijos lėmė, kad pastaraisiais metais ypač išaugo ES sidabrinės ekonomikos koncepcijos, kaip vienos iš svarbių ekonomikos plėtros dedamųjų, svarba. Lietuvos aštuonioliktosios Vyriausybės programoje taip pat akcentuojama, kad motyvacija būti sveikiems, aktyviems ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbiausių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Vis aiškiau darosi, kad visoms valstybinėms ir visuomeninėms organizacijoms svarbu aktyviai prisidėti prie ilgesnio aktyvaus pagyvenusių žmonių gyvenimo būdo, suteikti jiems galimybę uždirbti pajamų, išėjus į pensiją, didinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes kurti produktus ir paslaugas, tarp jų ir pritaikytas vyresnio amžiaus žmonių poreikiams.
Tai galima pasiekti, pirmiausia, keliant pačių senjorų sąmoningumą, didinant jų pasitikėjimą savo jėgomis. Siekiant šio tikslo, reikia sudaryti palankias sąlygas jiems stiprinti žinias apie savo sveikatą ir plėsti galimybes tobulinti savo kvalifikaciją pagal atsinaujinusius poreikius. Čia svarbus vaidmuo tenka bendradarbiaujantiems tarpusavyje mūsų šalies ir užsienio universitetams bei kitoms akademinėms valstybinėms ir visuomeninėms struktūroms. Pastaruoju metu Europos švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai pradeda rengti vyresnio amžiaus žmonėms tikslinius kursus, kurių didžioji dalis yra nuotoliniai. Tokių kursų organizavimas gali tapti viena iš naujų galimybių padėti senjorams likti darbo rinkoje.
Visuomeninė organizacija – asociacija Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija (LVIA) siekia padėti sparčiai senstančios visuomenės piliečiams kuo ilgiau išlikti darbingiems ir socialiai aktyviems. Nuo kitų, šioje srityje veikiančių visuomeninių organizacijų, LVIA išsiskiria tuo, kad, bendradarbiaudama su mokslo ir studijų įstaigomis, į mokslinių ir praktinių žinių apie aktyvų ilgaamžiškumą skleidimą ji siekia įtraukti Lietuvos ir užsienio akademinės bendruomenės atstovus bei iškilius visuomenės veikėjus. Taip norima susisteminti ir efektyviau panaudoti šalyje sukauptą mokslinį ir praktinį potencialą.
Atkreipiame dėmesį, kad LVIA šioje srityje jau turi sukaupusi 28 metų visuomeninės veiklos patirtį. 1995 m. organizaciją įkūrė ir jos veiklai vadovavo nemažai iškilių to meto akademinių asmenybių – Vilniaus universiteto profesoriai: K. Krikštopaitis, K. Ambrozaitis, A. Bartusevičienė, A. Jackaitis, K. Vaištarienė, F. Taunytė ir kt. Akademijos vardas įpareigoja mus kviesti į savo renginius specialistus, sukaupusius didelę mokslinę ir gyvenimiškąją patirtį, Lietuvos ir užsienio universitetų dėstytojus ir mokslininkus bei visuomenės veikėjus.
2022 m. LVIA sėkmingai atkūrė savo veiklą ir ėmėsi aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos medicinos biblioteka ir Klaipėdos universitetu. Drauge su partneriais savo nariams ir svečiams organizavome didelę tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje dalyvavo mokslininkai iš JAV, Ispanijos ir kitų šalių. LVIA surengė mokslinių-publicistinių paskaitų, seminarų ir kitokio pobūdžio švietėjiškų renginių, kuriuose buvo skleidžiama informacija apie Lietuvos ir užsienio mokslininkų, verslininkų ir kultūros veikėjų pasiekimus veikliosios ilgaamžystės srityje.
Iš įvykusių LVIA renginių dalyvių atsiliepimų ir susidariusios visuomeninės nuomonės apie organizacijos veiklą pastebėjome, kad tokia praktika padeda Lietuvos vyresnio amžiaus piliečiams geriau pasirūpinti savo sveikata, kuri būtina kuo ilgesniam jų ir jų artimųjų darbingumui bei socialiniam aktyvumui išlaikyti. Siekiant toliau plėsti šį darbą, labai svarbu užmegzti abipusiškai naudingus santykius su partneriais, veikiančiais šioje srityje. Esame atviri bet kokiam geranoriškam bendradarbiavimui ir kviečiame jungtis bendrai naudingai veiklai.
Prof. Algimantas Kirkutis
Autorius yra LVIA prezidentas, habilituotas medicinos mokslų daktaras