Ketvirtadienį Seimas po pateikimo vienbalsiai pritarė prisiimti atsakomybę už naujos kokybės inovacijų politikos priežiūrą ir įtvirtino, kokiomis sąlygomis skleisis mokslumas ir inovacijos visose gyvenimo srityse.
Parlamente svarstomo nutarimo bendraautoriaus, Seimo Ateities komiteto pirmininko liberalo Raimundo Lopatos teigimu, įvardyti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptis verčia greitai kintantis pasaulis ir globalūs iššūkiai.
„Nusibrėžti mokslumo ir inovacijų perspektyvą reikalauja visas pluoštas kompleksinių problemų: popandeminės padėties pasekmės, karo Ukrainoje poveikis, giluminiai pokyčiai visuomenėje, klimato krizė“, – teigia R. Lopata.
Seimo nutarimas nurodo transformuoti šalies švietimo sistemą, kad būtų ugdomi talentai ir žinojimo kūrėjai, didinti mokslinių tyrimų, eksperimentų, inovacijų finansavimą, remti didelę vertę turinčius žinių ar technologijų projektus, puoselėti intelektinę nuosavybę, stiprinti žinių ir technologijų perdavimo ekosistemą, atverti ir liberalizuoti reguliacinę aplinką.
Projekto bendraautorius atkreipia dėmesį, kad inovacijų politikos aprašas išskiria ir augančią humanitarinių mokslų svarbą kintančiame pasaulyje. „Naujos socialinės ir humanitarinės idėjos leidžia ne tik aiškiau pamatyti tikrovę, bet ir kelti tikslus, priimti geresnius sprendimus. Būtent humanitariniai mokslai padeda geriau suprasti ir giliųjų technologijų turinį“, – sako R. Lopata.
Ketvirtadienį pateiktas Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašas yra strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo prioritetas.