„Sąjūdžio tyrimai gali priartinti kiekvieną iš mūsų, ypač jaunimą, prie Lietuvos istorijos, ypač kai jie pamatys, kad dalyvavo jų seneliai ar tėvai.
Felikso Grunskio nuotr.
Tai galimybė ugdyti patriotiškumą, pilietiškumą, regionų istorinę atmintį. Norime priminti žmonėms, kad visoje Lietuvoje pilna istorijos“, – teigia Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas istorikas Arūnas Antanaitis, vienas iš naujo projekto, skirto Sąjūdžio paveldui išsaugoti, iniciatorių.
Bibliotekos-muziejaus įgyvendinamas projektas, kurį finansuoja Lietuvos Vyriausybės kanceliarija, siekia išsaugoti paveldą, liudijantį apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, puoselėti Atgimimo laikotarpio istorinę atmintį šalies regionuose, suburti šį paveldą puoselėjančius asmenis ir institucijas, padėti žmonėms įvairiose Lietuvos vietovėse rūpintis šio laikotarpio dokumentais, spauda ir kitu paveldu. Tikimasi, kad ši iniciatyva padės pamatus viešai prieinamam virtualiam Sąjūdžio paveldo archyvui.
Sąjūdis – tai visa Lietuva
„Sąjūdis apėmė visus šalies miestus ir rajonus. Daug paveldo jau yra surinkta – tiek regioniniuose, tiek nacionaliniuose muziejuose, bibliotekose, archyvuose. Tačiau, ypač pastaraisiais metais, galime stebėti pastangas sutelkti tą paveldą vienoje vietoje. Tai, mūsų nuomone, nėra nei reikalinga, nei tikslinga: nereikia visko fiziškai perkelti į vieną archyvą – jei paveldas sukurtas Telšiuose, ten jis ir turėtų būti saugomas“, – pabrėžia vienas iš projekto dalyvių istorikas dr. Kęstutis Bartkevičius.
Projekto pradžia sutampa su reikšmingu jubiliejumi – šiemet sukanka 35 metai nuo Sąjūdžio susikūrimo, kitąmet tiek pat sukaks Baltijos keliui, o 2025-aisiais – ir Kovo 11-ajai. Projekto rengėjų teigimu, Sąjūdžio paveldas daugiausia yra to laikmečio dokumentai, fotografijos ir spauda. Prisimindami Sąjūdį, dažnai turime omenyje ir visą „Dainuojančią revoliuciją“, besitęsusią iki pat 1993-ųjų, kai buvo išvestas paskutinis rusų kareivis. Tokiu atveju Sąjūdžio paveldui galima priskirti ir kariuomenės atsikūrimo ar politinės sistemos – politinių partijų – kūrimosi laikotarpio dokumentus bei išeivijos atitinkamo laikotarpio veiklą liudijančius artefaktus.
Paveldas – ne tik daiktai, bet ir pasakojimai
Jei savo namuose radote Sąjūdžio paveldo, galima jį perduoti saugoti vietiniams archyvams ar muziejams. Jei dėl kokių nors priežasčių nenorite, su muziejais ar kita atminties institucija galima suderinti ir privataus archyvo sukūrimą. Pasak A. Antanaičio, šiuo metu rengiama metodinė medžiaga, skirta padėti žmonėms patiems sutvarkyti savo archyvą. Reikėtų atskirti Sąjūdžio paveldą nuo platesnio, apimančio visus sovietmečio daiktus.
Projektas jau sulaukė aktyvaus dalyvavimo: pavyzdžiui, po pernai Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje surengto Sąjūdžio atminimui skirto seminaro, jame dalyvavę Tauragės muziejaus darbuotojai nusprendė parengti filmą iš Tauragės sąjūdiečių pasakojimų. „Paveldas gali būti nebūtinai materialus, tai yra ir sakytinė istorija, prisiminimai: juk žmonės yra gyvi, dar atsimena. Galbūt Lietuvos atminties institucijoms tokie sakytiniai liudijimai yra kiek neįprastas dalykas, nėra parengti kažkokie nurodymai, kaip toks paveldas turėtų būti saugomas ir pan.“, – pastebi istorikas dr. K. Bartkevičius.
Ne politikų, o paprastų žmonių veikimas
Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas A. Antanaitis atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie Sąjūdžio paveldą, derėtų nepamiršti ir Lietuvos išeivių indėlio. „Pasaulio lietuviai išgyveno savotišką sąjūdį, teikdami daugialypę paramą Lietuvos politikams ir žmonėms – labdarą, atnaujinant institucijas, teikiant pagalbą sąjūdiečiams, politikams, nuvykusiems į užsienį kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybę. Tai buvo palaikymo akcijos, finansinė parama, spaudos akcijos, materialių dalykų siuntimas“, – pažymi istorikas ir kaip pavyzdį pamini Vytauto Didžiojo universitetą, kuris tuo metu (1989 m. pavasarį) dar sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo atkurtas Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis.
Istorikai pažymi, kad nereikėtų išskirti vienos vietovės – Sąjūdis suvienijo visą Lietuvą, ypač jos visuomenę. „Atgimimo, Sąjūdžio laikotarpis yra vienas gražiausių, idealiausių puslapių modernios Lietuvos istorijoje. Sąjūdis buvo ne politikų, o paprastų žmonių veikimas, palaikymas. Juk ir Baltijos kelyje buvome visi, dalyvavimas buvo labai svarbus“, – prisimena A. Antanaitis.
Projektą „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos ir kitus nepriklausomybės atkūrimo procesus liudijančio paveldo išsaugojimas ir įprasminimas“ įgyvendina Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.