Bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje, vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjų: išties platus spektras veiklų tilpo vienos asmenybės – Vlado Putvinskio-Pūtvio – gyvenime. Spalio 6-ąją sukako 150 metų nuo jo gimimo, o jo iškeltos idėjos aktualios ir šiandien.
„Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę; švieskis ir šviesk; stiprink valią ir kūną; būk drausmingas ir mandagus; gerbk ginklą; būk teisus ir teisingas; tesėk žodį; būk budrus; saugok valstybės turtą; brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę“, – tokius priesakus arba įsakymus šauliams paliko pilietiškumą Lietuvoje budinęs Šaulių sąjungos idėjinis lyderis.
„Aktyvaus, sąmoningo Lietuvos piliečio paveikslas, kurį mums paliko V. Putvinskis-Pūtvis, yra tarsi ikona, į kurią turime orientuotis. Tai pilietis, kuriam rūpi, kas vyksta Lietuvoje, rūpi jos saugumas ir laisvė, rūpi jos ateitis. Kurdamas Lietuvos šaulių sąjungą 1919-aisiais, V. Putvinskis-Pūtvis ją matė kaip aktyvius, sąmoningus valstybės piliečius vienijančią organizaciją, kurios nariai pasiryžę aukoti savo gyvybę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Kokie mes, Lietuvos piliečiai, būtume šiandien, jeigu V. Putvinskis-Pūtvis būtų to nepadaręs?“ – retoriškai klausia Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.
„V. Putvinskis-Pūtvis aiškiai apibrėžia, kad kiekvienas iš mūsų esame valstybės dalis ir kad nuo mūsų veiksmų bei darbų priklauso valstybės likimas: kokie būsime mes, tokia bus mūsų valstybė“, – primena Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė. Tiek pats V. Putvinskis-Pūtvis, tiek jo šeimos nariai tai visiems rodė savo pavyzdžiu ir kiekvienu darbu.
Kelmės krašte, Putvinskių giminės dvaruose, jo tėvas bajoras Rapolas Putvinskis telkė vyrus priešintis carui per 1863 m. sukilimą, už ką vėliau buvo ištremtas į Sibirą. V. Putvinskis-Pūtvis, gyvendamas Graužikų, Šilo-Pavėžupio dvaruose, organizavo platų draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Vėlesni jo nuopelnai žemės ūkio, švietimo, kultūros, sporto, gynybinių pajėgumų stiprinimo, Lietuvos teritorinio vientisumo su Klaipėdos kraštu ir sostine Vilniuje srityse nekelia abejonių.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. L. Idzelis atkreipia dėmesį ir į V. Putvinskio-Pūtvio tvirtą, ryžtingą charakterį: „Ne vien ginklu Tėvynę ginti“, – yra sakęs V. Putvinskis-Pūtvis. Šaulių sąjunga buvo įkurta visuomenėje propaguoti sportą, kultūrą ir kūrybą. Nors dėl sporto V. Putvinskis-Pūtvis sulaukė mužikiškos kritikos, bet ėmė ir darė, nekreipdamas dėmesio į tuos, kurie tik sėdėjo ant suoliuko ir kritikavo, todėl ne tik šauliams ar istorija besidomintiems, bet ir visiems Lietuvos piliečiams svarbu žinoti, vertinti ir prisiminti šią asmenybę bei sekti jos pavyzdžiu.“ O ar tikrai šiandien gyvename V. Putvinskio-Pūtvio priesakais?
Apie Vladą Putvinskį-Pūtvį
V. Putvinskis-Pūtvis – lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Baigęs Hallės (Vokietija) universitete žemės ūkio studijas, nuo 1896 m. ūkininkavo Šilo Pavėžupio dvare, kur įsteigė didžiausią draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą Žemaitijoje (laikė slaptas ginkluotas sargybas). Priimdavo užsakymus iš knygnešių ir prenumeratorių, susisiekdavo su Mažosios Lietuvos leidyklomis.
1899 m. Šilo Pavėžupyje, 1900 m. Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas. Finansiškai rėmė „Varpo“ žurnalą, nuo 1901 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Kalintas ir dėl draudimų kurį laiką gyveno Jaltoje. Grįžęs iš tremties, 1919 m. birželio 27 d. kartu su bendraminčiais V. Putvinskis-Pūtvis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, kūrė jos ideologiją, iki 1922 m. buvo jos pirmininkas, nuo 1928 m. – garbės pirmininkas. 1920 m. įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę 1928 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.
Mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje. 2019 m. Kelmėje V. Putvinskiui-Pūtviui atidengtas paminklas, kurio autorius yra jo provaikaitis architektas Stasys Pūtvis.